Kibernetinio saugumo konferencijoje aiškinsis, ar galima programišių ataką prilyginti fiziniam užpuolimui

Šiemet "Security Day 2014" tema - "Kibernetinis saugumas: gintis negalima pulti". Kur padėti kablelį, aiškinsis informacinių technologijų (IT) specialistai, akademikai ir valstybinių institucijų atstovai. Anot Mykolo Romerio universiteto (MRU) Tarptautinės ir Europos Sąjungos (ES) teisės instituto profesoriaus bei publicisto Justino Žilinsko, kompiuterinių technologijų amžiuje gerai organizuota kibernetinė ataka gali pridaryti daugiau žalos nei fizinis užpuolimas, tačiau, kaip į programišių ataką turėtų reaguoti valstybė, iki šiol neaišku.

"Vienas iš pagrindinių mano pranešimo klausimų ir bus, ar tarptautinė teisė leidžia į kibernetinę ataką atsakyti kinetine, t. y. tankais, raketomis ar bent jau šūviais. Ir nors aš visuomet "už gynybą", kartais geriausia gynyba yra puolimas", - dėsto J. Žilinskas.

"Vienas didžiausių iššūkių tokio tipo kare - priskirti atsakomybę, klasifikuoti veiksmus - ar konkreti ataka yra valstybiniai karo veiksmai, ar tai tik kitų individų išpuoliai, o gal komercinis užsakymas", - teigia "Santa Monica Networks" Techninio skyriaus vadovas Arvydas Žvirblis.

Didelis dėmesys konferencijoje bus skirtas Lietuvos kibernetinio saugumo modelio ir politikos analizei. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas pabrėžia, kad Nacionalinio saugumo strategijoje kibernetinis saugumas yra įvardijamas kaip vienas iš pirmaeilių saugumo interesų, tačiau realus specialistų parengimas bei įrangos incidentams tirti prieinamumas iki šiol yra nepakankamas.

Politikas priduria, kad būtina spręsti klausimą dėl valstybinių institucijų programinės įrangos standartizavimo, užtikrinant būtinųjų reikalavimų kibernetiniam saugumui vykdymą, o asignavimų valdytojai, investuodami į informacines technologijas, turėtų užtikrinti, kad atitinkama dalis šių valstybės investicijų būtų skiriama kibernetiniam saugumui stiprinti.

"Vienas aktualiausių šiuo metu Lietuvoje svarstomų klausimų - kur ir kaip turėtų būti saugomi duomenys, kurie yra kritiniai šalies ekonomikai ir infrastruktūrai. Šiuo atveju siūloma tokius duomenis saugoti tik Lietuvos teritorijoje ir jų neiškelti už jos ribų", - teigia A. Žvirblis.

Spalio 7 d. Vilniuje prasidėsianti konferencija spalio 8 d. persikels į Rygą, spalio 9 d. - į Taliną.