Kiekvienas savo kalną randa

Kiekvienas savo kalną randa

Žiemos Lietuvoje vis šiltėja, snaiges keičia lietūs, oro temperatūra svyruoja kartais net po keliolika laipsnių per parą. Žiemos pramogų mėgėjams tenka gaudyti kiekvieną momentą, kada gamta leis pasidžiaugti kalnų slidėmis, rogutėmis ar snieglente. Nesnaudžia ir trasų šeimininkai - stengiasi pasiūlyti kuo įvairesnių paslaugų kiekviename regione. Ne visur kandžiojasi ir kainos.

Debiutas nenuvylė

Pats naujausias kalnų slidinėjimo centras atidarytas lygiai prieš tris savaites ant Aukštagirės kalno Šilalės rajono Bilionių seniūnijoje. Trys įvairaus sudėtingumo trasos ne pačios ilgiausios - iki 300 metrų, bet iki šiol šiame regione profesionaliai įrengtų kalnų slidinėjimo trasų apskritai nebuvo. Pramoga sukurta daugiausia privačiomis lėšomis, Šilalės rajono savivaldybė prisidėjo rengiant infrastruktūrą.

Debiutinio savaitgalio klientų srautu Aukštagirės trasų šeimininkė Diana Petrauskienė patenkinta - sulaukta daugiau nei 500 kalnų slidžių ir snieglenčių entuziastų ne tik iš artimesnių Tauragės, Telšių, Mažeikių rajonų, bet ir iš Klaipėdos, Palangos, Kauno.

„Ir slidinėtojai iš esmės gerai įvertino mūsų teikiamas paslaugas, tik kai kuriems galbūt mažiau patyrusiems slidininkams trasa pasirodė per daug stati“, - juokėsi D.Petrauskienė. Ko gera, tai šalies žiemos pramogų rinkos naujokams tik į naudą - ekstremalaus slidinėjimo mėgėjai visada ieško progų išbandyti savo jėgas kuo sudėtingesnėse trasose.

Naujokų prašoma kaina už keltuvus - 6 eurai (vaikams - 3 eurai) už 1,5 valandos - panaši kaip ir kituose slidinėjimo centruose. D.Petrauskienė tik apgailestavo, kad darbo dienomis lankytojų sulaukiama labai mažai: „Oras tampa nežiemiškas, pliusinė temperatūra, ir žmonės jau nevažiuoja... Dirbtinio sniego trasos, sniego parkai, be abejonės, yra puikus laisvalaikis, ir apylinkės mūsų labai gražios, bet viskas priklauso nuo oro.“

Pramogą sukūrė bendruomenė

Oro permainos Klaipėdos krašte kol kas dar nesutrukdė priimti lankytojų šalia Gargždų, netoli Klaipėdos, įsikūrusioms Utrių kalno trasoms. Nors pačioje Klaipėdoje sniegas nutirpęs, ant kalno pripūsta nuo 80 cm iki 1 metro storio dirbtinio sniego ir šį savaitgalį laukiama nemažo antplūdžio svečių, norinčių galbūt paskutinį kartą šį sezoną nusileisti su vėjeliu.

Pasak Utrių kalno trasas įrengusios Lapių bendruomenės pirmininkės Laimos Karbauskienės, didžiausios slidinėjimo gerbėjų apgulties sulaukiama savaitgaliais, o klaipėdiečiai neretai atvyksta ir po darbo porą valandų paslidinėti, nes trasos veikia iki 22 valandos. 1,5 valandos bilietas darbo dienomis čia kainuoja 6 eurus, savaitgaliais - 7,5 euro. Vaikams atitinkamai 4 ir 7,5 euro.

„Savaitgaliais apsilanko daugiau nei 300 žmonių - čia su bilietais, - „Vakaro žinioms“ sakė L.Karbauskienė. - Dar beveik tiek pat klientų šliuožia pradedančiųjų trasoje, o vaikai nuo rogučių kalnelio leidžiasi nemokamai.“

„Trasas įrengėme europinio projekto lėšomis, jis buvo remiamas 90 proc., skolintis iš bankų nereikėjo. Kai kuriais darbais prisidėjo savivaldybė ir pati bendruomenė savanorišku darbu. Tiesa, pirmaisiais veiklos metais šiek tiek skolų turėjome, bet jau dabar jos grąžintos, - aiškino L.Karbauskienė. - Kadangi esame ne pelno siekianti organizacija, visus pinigus už bilietus, jeigu lieka padengus trasos išlaikymo sąnaudas, naudojame bendruomenės reikmėms. Utrių kalnas dirba tik žiemą, ir tik du žmonės įdarbinti, kiti pagalbininkai savanoriai, dažniausiai moksleiviai. Už tai jie gali nemokamai slidinėti patys. Bet su mokykla esame sutarę, kad jeigu mokinys blogai mokysis, nesistengs, į savanorius nepriimsime.“

Nepatogu kelti kainą

Ilgiausiai veikiančių slidinėjimo trasų Ignalinoje šeimininkas - viešoji įstaiga Lietuvos žiemos sporto centras - lankytojų trūkumu irgi nesiskundžia. Pasak centro direktoriaus Bronislavo Cicėno, savaitgalio dienomis parduodama 200-250 keltuvo bilietų, šiek tiek mažiau išnuomojama slidinėjimo įrangos.

„Bet čia kalba tik apie kalnų slidinėjimą, - akcentavo ignalinietis. - O kam patinka lygumos - turime labai puikią trasą, tie atvyksta su savo inventoriumi, atsistoja į slidžių vėžes ir čiuožia be jokių bilietų. Negi imsi varyti žmogų ar viduryje trasos tikrinti? Ačiū Dievui, kad tie žmonės neina pas gydytojus, yra sveikesni, žvalesni, gerai sugyvena su šeima, ant vaikų nesibara...“

Žiemos sporto centro 2015 m. ataskaitos duomenimis, skirtumas tarp sąnaudų ir gautų pajamų - vos 87 eurai. Pelnas nekoks, bet vien iš sniego ir kalno daugiau niekaip neužsidirbsi.

„Mes gyvename biednai, bet ūkiškai. Viską užsidirbame. Gelbsti ir Ignalinoje rengiamos įvairios varžybos. Kiekvienas varžybų organizatorius turi atseikėti mums už trasų paruošimą.“

Keltuvo bilietas valandai kainuoja 5 eurus - kodėl nekilstelėjus kainos?

„Nepatogu, nes mūsų žmonės ir taip ne milijonieriai, - sakė B.Cicėnas. - Galų gale, jeigu kainą keli, reikia ir kokybę gerinti - modernesnį keltuvą įrengti ar naują paslaugą, kad žmonės pajustų. O iš niekur nieko kelti, kaip parduotuvėje tas pats sviestas vakar kainavo tiek, o šiandien jau keliolika centų brangiau, tai mes ne tokie. Kita vertus, Vilniuje, Liepkalnio trasose, šitų pramogų įkainiai kone dvigubai didesni: pirma valanda - 9 eurai. Mes ketiname daryti kitaip - vasarą slides pakeisti riedučiais, kalnų dviračiais, vystyti veiklą ištisus metus, kad nebūtume priklausomi nuo žiemos kaprizų.“

Rogutės - visus metus

Jokie žiemos kaprizai jau keletą metų nejaudina šalia Anykščių įsikūrusio Kalitos kalno teikiamų paslaugų organizatorių. Mat čia įrengtos ne tik kalnų slidinėjimo trasos, priklausomos nuo dirbtinio sniego ir oro temperatūros, bet ir rogučių trasa, veikianti ištisus metus.

Kalitos kalno komplekso direktorius Ramūnas Blazarėnas sako, kad rogučių trasa sutraukia kelis kartus daugiau klientų ir atneša keleriopai daugiau pajamų negu kalnų slidinėjimo paslaugos.

„Niekas nesiskundė, kai pernai net šiek tiek pakėlėme rogučių kainą (1 nusileidimas - 2 eurai, 10 nusileidimų - 15 eurų), nes didesnį kiekį nusileidimų galima nusipirkti sąlygiškai pigiau,“ - teigė direktorius.

Slidinėjimo kainos ant Kalitos kalno nesikeičia jau trejus metus - 5 eurai už 1,5 valandos. Šį sezoną savaitgaliais sulaukiama maždaug 600 slidinėtojų per 3 dienas. O praėjusį savaitgalį švenčiant Pasaulinę sniego dieną buvo gerokai tirščiau - daugiau kaip 1200 svečių.

R.Blazarėno manymu, aktyvaus poilsio ir pramogų mėgėjus nuo Kalitos kalno nusivilioja ir kiti žiemos sezono renginiai.

„Šį savaitgalį daugelis greičiausiai patrauks į Utenos apylinkėse vykstantį žiemos ralį - mobilūs žmonės juk domisi ir automobilių sportu. Pirmą vasario šeštadienį vyks tradicinės Sartų žirgų lenktynės - irgi dalį mūsų klientų nusivilios. Bet iš esmės tikimės, kad šie metai bus neblogi“, - vylėsi anykštėnas.

Ieško investuotojų

Pietų Lietuvos gyventojai žiemos pramogų organizatorių yra šiek tiek pamiršti. Pramogauti Druskininkuose, dengtoje „Snow arena“ trasoje, sau gali leisti tik turtingesni slidinėjimo mėgėjai. Kai prieš keletą metų buvo išardytos kalnų slidinėjimo trasos Alytuje, daugelis vykdavo į Birštoną ar į Vilnių. Tačiau pernai Birštone ant Vytauto kalno įrengta trasa neveikė. Nėra šios pramogos ir šiemet.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder