Ketvirtadienį kalbėdamas Klaipėdos miesto tarybai uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas solidarumo su uosto siekiais neišreiškė. Skaičiuodamas praėjusiais metais nuveiktus darbus jis apgailestavo, kad su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija „dėl įvairių aplinkybių nepavyko suderinti abiejų bendrųjų planų rengimo procesų“. Politikai, merui siūlė nedelsiant pareikšti savo poziciją dėl uosto plėtros variantų ir ragino kreiptis į Vyriausybę, kad uosto valdymą priskirtų miestui.
Tačiau V. Grubliauskas ramino, kad pirma reikia parengti miesto bendrąjį planą ir nuomonę reikšti argumentuojant patvirtintais sprendiniais. Esą Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija jau keičia požiūrį į plėtros variantus, o ir Vyriausybėje esama praregėjimo ženklų, kad didžiausios ambicijos, jeigu nebus suderintos su mietu, pasmerktos žlugti.
Ekonomika – ant dviejų banginių
Pasak V. Grubliausko, Klaipėdos savivaldybė iš didžiųjų miestų išliko viena mažiausiai prasiskolinusių, pernai paskolų portfelis sumažėjo nuo 20,4 mln. eurų iki 11,6 mln. eurų. Gerai sekėsi rinkti pajamas į biudžetą, jos praėjusiais metais, palyginti su 2015-aisiais, didėjo beveik 14 proc., arba 18 mln. eurų, biudžeto planas įvykdytas 103 procentais. Vien gyventojų pajamų mokesčio pernai surinkta 2,7 mln. eurų daugiau nei planuota –71,1 mln. eurų. Tai yra 14 mln. eurų daugiau nei 2015 metais. Pagrindiniai šiems pokyčiams įtakos turėję veiksniai, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, tai dirbančių asmenų skaičiaus didėjimas, registruotų bedarbių mažėjimas, kilęs vidutinis darbo užmokestis bei minimali mėnesinė alga. Taip pat 2016 metais padidėjo ir Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetui tenkanti gyventojų pajamų mokesčio dalis.
V. Grubliauskas pažymėjo, kad miesto ekonomiką kelia du banginiai – Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ). Uostas pernai fiksavo rekordinę, 40 mln. tonų viršijusią, krovinių apyvartą, kai kituose Rytų Baltijos uostuose krova mažėjo.
2016 metais Klaipėdos LEZ naują gamyklą atidarė švedų įmonių grupei „Be-Ge“ priklausanti pramoninio siuvimo įmonė „Be-Ge Baltic“ (investicijos – 2,8 mln. eurų), gamyklą statyti pradėjo Norvegijos naftos ir dujų gavybos technologijų įmonė „Advantec“ (investicijų dydis – 5 mln. eurų), plėtojama bendrovės „Neo Group“ PET granulių gamykla (investicijų dydis – iki 50 mln. eurų).
Vyksta kelių Klaipėdos miesto senų pramoninių teritorijų konversija. Pernai rudenį apleistoje teritorijoje Liepų gatvėje pradėtos naujo verslo centro „Kamino biurai“ statybos, planuojamos investicijos – daugiau kaip 10 mln. eurų. Bendrovė „Stemma Managment“, valdanti buvusios bendrovės „Klaipėdos kranai“ teritoriją Šilutės plente, paruošė 40 mln. eurų vertinamą planą įrengti naują biurų, prekybos ir laisvalaikio centrą.
Uosto užmojai gąsdina
Klaipėdos miestas savo ateitį sieja su tarptautinių kultūrinių renginių gausa ir socialiniu patrauklumu. Bet meras priminė, kad uostas siūlo miestui kiek kitokį planą. Šiuo metu yra parengtos keturios pirmą kartą istorijoje rengiamo Klaipėdos uosto bendrojo plano koncepcijos alternatyvos, numatančios skirtingus uosto plėtros scenarijus.
„Miesto ir uosto vadinamųjų konstitucijų, pagrindinių ateities raidos dokumentų, rengimo ir derinimo procedūros tapo kone esminiais tiek praeitų, tiek šių, tiek, matyt, dar ir ateinančių metų įvykiais bei akcentais. Besąlygiškai nesu prieš uostą, prieš jo augimą ir proveržį. Vienintelio Lietuvos uosto konkurencingumo išsaugojimo ir didinimo svarba valstybei bei miestui yra nekvestionuojama. Tačiau kuris iš parengtų uosto plėtros scenarijų labiausiai atliepia realų uosto, miesto ir valstybės sėkmingos ateities poreikį – diskutuotinas klausimas, nevienareikšmiškai vertinamas skirtingose institucijose. Maža to, uostamiesčio savivaldybės specialistų vertinimu, jau parengtuose sprendiniuose galimai esama ir ne vieno prieštaravimo šiuo metu galiojantiems teisėms aktams. O tai jau gali užkirsti kelią bet kokiai uosto plėtrai artimiausiu laikotarpiu“, – teigė V. Grubliauskas.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus, anksčiau nuolat kartodavęs, kad uostas savo bendrojo plano eigos nestabdys ir jį tvirtins, kaip numatyta – metų pabaigoje, šį mėnesį vykusioje spaudos konferencijoje užsiminė, kad „rengiant bendrąjį planą padaryta pauzė“. Jis pasidžiaugė, kad Melnragės gyventojų požiūris į uosto plėtrą tampa nebe toks priešiškas, keliamas tik teisingo atlyginimo už nepatogumus ar iškėlimą klausimas.
Rašyti komentarą