Klaipėda nepatraukli verslui

Į verslininkų pastabą, kad Klaipėdos regionas tarptautiniams investuotojams yra nepatrauklus dėl tiesioginių skrydžių į Palangos oro uostą stokos, Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotojas Artūras Šulcas atšovė, kad tokių reisų atsiradimą turėtų remti patys verslininkai, o ne savivalda. "Nei Klaipėdos miestas, nei regionas tiesioginės naudos iš tokių reisų neturėtų. Gal kada nors tolimoje ateityje, kai Klaipėdoje imtų kurtis garsių tarptautinių įmonių atstovybės, tą naudą netiesiogiai ir gautume", - abejojo A. Šulcas.

Jis taip savotiškai atsakė į Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) direktoriaus Eimanto Kiudulo informaciją, Klaipėdos LEZ ir visame regione įkuriami tik gamybiniai cechai, o atstovybės mieliau renkasi Vilnių, kurį oro transportu pasiekti iš kitų Europos šalių yra kur kas patogiau nei Palangą. "Be to, Klaipėdoje nėra tarptautinės mokyklos, kurioje galėtų mokytis užsienio įmonių vaikai", - apgailestavo E. Kiudulas.

Kad Vakarų Lietuvos regionas būtų patrauklus verslui ir turistams, reikėtų naujų skrydžių krypčių, o joms įgyvendinti reikia 3 mln. litų.

Tokį pasiūlymą dar šių metų pradžioje buvo pateikęs susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas. "Pasitarę su pajūrio turizmo verslo ir Ūkio ministerijos atstovais pasiūlėme, kaip padidinti keleivių srautą.Palanga galėtų pritraukti 3 skrydžių kryptis, o tai dar 30-50 tūkst. keleivių per metus. Gal pusė jų būtų verslo atstovai, tačiau atvyktų net 25 tūkst. turistų, kurie, mūsų skaičiavimais, viešėdami išleidžia vidutiniškai po 200 eurų. Jie regione paliktų 10-20 mln. litų per metus. Kad būtų galima pradėti derybas su bendrovėmis, reikia investicijų. Galime siūlyti kad ir nulinį oro uosto paslaugų mokestį, bet bendrovės sako, kad joms to neužtenka", - aiškino R. Vaštakas. Jis įkalbinėjo septynias savivaldybes sumesti 2 mln. litų reklamos kampanijos priemonėms viceministras.

Apie milijoną litų, pasirengęs sukrapštyti pats tarptautinis Palangos oro uostas. Dar 2 mln. litų turėtų skirti Vakarų Lietuvos savivaldybių asociacija. Tačiau savivaldybių merai gūžčioja pečiais ir visą atsakomybę verčia skurdiems biudžetams.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė verslininkams paaiškino, kad Klaipėdos miesto biudžetas sudaromas tik iš fizinių asmenų pajamų, žemės ir nekilnojamojo turto nuomos mokesčių. "Tačiau net jų apie 30 proc. tenka atiduoti šalies biudžetui. Tad vidutiniškai mums lieka apie 350 mln. litų per metus", - liūdnai kalbėjo J. Simonavičiūtė.