Klaipėda nuostolių masto dar neskaičiuoja

Klaipėda nuostolių masto dar neskaičiuoja

Praėjusią savaitę Rusijai uždraudus pieno, mėsos, žuvies, daržovių ir vaisių importą iš Europos Sąjungos (ES), JAV bei kitų Vakarų šalių, Klaipėdos uoste jau fiksuojamas keltais gabenamų ro-ro krovinių mažėjimas. Tačiau kartu pažymima, kad skaičiuoti nuostolių mastą - dar per anksti.

O štai nei Klaipėdos regiono maisto pramonės įmonės, nei didžiausieji krašto krovinių vežėjai dalintis savo problemomis viešai neskuba.

"Rimtų signalų nėra"

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento ir Klaipėdos konteinerių terminalo generalinio direktoriaus Vaidoto Šileikos nuomone, dėl Rusijos įvestų sankcijų galimai labiausiai sumažės keltais gabenamų ro-ro krovinių kiekiai. Mat būtent šiuo būdu per Klaipėdos uostą keliaudavo nemaža dalis Rusijos rinkai skirtų maisto produktų.

"Kol kas rimtų signalų iš uosto krovos kompanijų, jog ženkliai mažėtų krova, dar nėra", - pridūrė V. Šileika.

Asociacijos prezidentas kartu pažymi, kad vis dėlto dar gerokai anksti kalbėti apie minėtų sankcijų poveikį bendrai uosto krovai. Mat, pavyzdžiui, neaišku, per kokius uostus pasuks į Rusiją iš trečiųjų šalių gabenami kroviniai.

"Prisiminkime tai, kad Vladimiras Putinas dar gerokai anksčiau yra pareiškęs, jog Rusijos kroviniai turi keliauti per Rusijos uostus. Tad neaišku, ar šiandien Rusijos pozicija šiuo klausimu dar labiau nesugriežtės. Tokiu atveju pasekmės būtų daug skaudesnės, - sakė V. Šileika. - Laikas parodys, kokią įtaką Klaipėdai turės šios sankcijos."

Nuostoliai dar nuo pavasario

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO), valdančios Jūrų perkėlos terminalą, komercijos direktorius Vytautas Kaunas patvirtino, jog jau stebimos ro-ro krovinių mažėjimo tendencijos.

"Poveikis yra, tačiau dar reikia palaukti, jog darytumėme išvadas. Per anksti dar skaičiuoti", - taip pat pažymėjo V. Kaunas.

O štai "Klaipėdos Smeltė" teigia nuostolius dėl Rusijos įvedamų vienų ar kitų importo apribojimų skaičiuoja jau nuo pavasario, kai Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba "Rosselchoznadzor" įvedė laikinus ribojimus gyvulinės kilmės produktų eksportui iš lietuviškų šaldytų produktų terminalų.

Bendrovės generalinio direktoriaus Rimanto Juškos teigimu, dar dėl pavasarį Rusijos įvestų apribojimų taip pat sustojo šaldytos produkcijos, skirtos Baltarusijai bei Kazachstanui, krova. Mat šios trys valstybės priklauso tai pačiai Muitų sąjungai. O dėl sumažėjusio vartojimo mažėja ir Ukrainai skirtų krovinių kiekiai.

"Šiemet krovinių per mūsų šaldytų produktų terminalus perkrauta tik apie 40 proc., lyginant su tuo, kas krauta pernai", - sakė R. Juška.

PASEKMĖS. Rusijai uždraudus dalies maisto produktų eksportą iš Vakarų šalių, jau fiksuojamas keltais per Klaipėdą gabenamų ro-ro krovinių mažėjimas, patvirtina uosto krovos kompanijų atstovai.

Daug nežinios

Krovinių gabenimo ir ekspedijavimo bendrovės "Arijus" atstovai rinkoje susidariusios padėties vertinti itin neigiamai neskuba, tačiau kartu pripažįsta, kad esama ir daug nežinios.

"Absoliuti dauguma mūsų nuosavo autotransporto dirba Vakarų valstybėse, mūsų atstovaujamų laivybos linijų servisas taip pat išsidėstęs po visą pasaulį, o iš šalių, kurios nesusijusios su sankcijomis Rusijai, krovinių kiekiai dar gali net ūgtelėti. Tiesa, kol kas nežinia, kaip Rusija vertins tranzitu per Vakarų valstybes keliaujančius krovinius", - teigė "Arijaus" finansų direktorius Gediminas Garkauskas.

Jis pažymi, kad labiausiai Rusijos draudimai gali atsiliepti įmonių grupės Ekspedijavimo departamento veiklai. "Jau dabar yra klientų, kurie, naudodamiesi mūsų paslaugomis, tranzitu planavo gabenti krovinius per Rygą bei Klaipėdą, tačiau po Rusijos pareiškimų yra nežinioje", - pasakojo bendrovės finansų vadovas.

Dėl politinių priežasčių įsivyravusi nežinia, jo teigimu, kol kas tvyro ir konteinerizuotų krovinių rinkoje. Tiesa, "Arijaus" drauge su partneriais valdomo konteinerinio traukinio "Merkurijus" (Klaipėda-Maskva-Klaipėda) operatoriai ryškesnių pokyčių nepastebi - darbas vykdomas kaip įprasta.

"Visgi tai daugiau susiję su tuo, kad "Merkurijaus" vežami kroviniai nėra draudžiamų importuoti prekių sąraše. Nors kroviniai gabenami iš viso pasaulio, taip pat ir iš ES priklausančios Ispanijos", - sakė G. Garkauskas.

Nekomentuoja

O štai kiti didieji Klaipėdos krašto krovinių vežėjai apie patiriamus nuostolius dėl Rusijos įvestų sankcijų viešai kalbėti nelinkę.

Komentuoti susidariusią situaciją atsisako ir daugumos Klaipėdos mieste ar regione veikiančių maisto produktų gamybos ar perdirbimo įmonių atstovai.

Esą arba produkcijos į Rusiją išvis neeksportuoja, arba, kaip kone sutartinai teigta, "žiniasklaidai komentarai šia tema neteikiami".

Sankcijos ekonomikos neparklupdys?

Dabartinės sankcijos turės vos pastebimą neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai, o labiau nerimauti reikėtų dėl to, kokius ekonominius ginklus Rusija dar gali pademonstruoti ateityje, mano "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
"Visų pirma reikia atkreipti dėmesį į tai, kad praėjusią savaitę paskelbti Rusijos draudimai įvežti daugelį maisto produktų iš Vakarų valstybių Europos Sąjungos (ES) vadovams jokio galvos skausmo nesukėlė. ES į Rusiją pernai eksportavo maisto už maždaug 12 mlrd. eurų. Tačiau tik mažiau nei pusė eksportuojamų prekių, kurių vertė siekė apie 5 mlrd. eurų, pateko į "juodąjį sąrašą". Tai sudaro mažiau nei 0,03 proc. ES bendrojo vidaus produkto (BVP). Beje, ši suma yra beveik 20 kartų mažesnė už metinę ES paramą žemės ūkio sektoriui", - pastebi N. Mačiulis.
Pasak ekonomisto, net jei Rusija uždraustų visą importą iš ES, tai būtų tik simbolinis šokas - visas ES eksportas į Rusiją sudaro tik 1 proc. jos BVP.
"Swedbank" skaičiavimais, tiesioginė Rusijos sankcijų įtaka Lietuvos BVP augimui gali siekti apie 0,4 procentinio punkto per metus. Dar šiek tiek augimą galėtų pristabdyti ir neigiami lūkesčiai, slopinantys investicijas ir vartojimą.
"Tačiau pagrindo kalboms apie recesiją tikrai nėra - bent jau tol, kol abipusių ekonominių sankcijų sąrašas neišplėstas. Nė vienas Lietuvos pramonės sektorius į Rusijos rinką neeksportuoja daugiau nei penktadalį savo produkcijos. Dar svarbiau - bent jau iki šiol atsiradus barjerams įmonės rasdavo būdų produkciją į Rusijos rinką įvežti per kitas NVS šalis. Pati Rusija yra suinteresuota išvengti maisto prekių trūkumo ir suvaldyti infliaciją, todėl gali užmerkti akis į tokio pobūdžio sankcijų apėjimą", - mano ekonomistas.
Pasak N. Mačiulio, tai, kad kai kurie Lietuvos maisto produktų gamintojai daliai savo produkcijos turės ieškoti naujų rinkų, nėra tragedija ir, matyt, tik lengvai pristabdys sparčiausiai augančią ES ekonomiką.
"Todėl idėjas panaudoti valstybės išteklius nukentėjusių sektorių paramai reikėtų vertinti atsargiai - šios sankcijos nėra žaibas iš giedro dangaus, jos neparklupdys nei visos Lietuvos ekonomikos, nei atskirų jos sektorių", - pažymi ekonomistas.
Daugiau nerimauti, N. Mačiulio nuomone, reikėtų nebent dėl transporto sektoriaus perspektyvų, nes jis, priešingai nei gamintojai, savo veiklos diversifikuoti negali.
"Lietuva bent iki šiol buvo platūs prekybos vartai tarp ES ir NVS rinkų, ir dėl šalies geografinės padėties, akivaizdu, transporto įmonės daug alternatyvų neturi. Visas lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją pernai sudarė 2,5 milijardo litų, tuo tarpu iš kitų šalių reeksportuotų prekių vertė buvo beveik šešis kartus didesnė ir viršijo 14 milijardų litų. Vien vaisių ir daržovių Lietuva į Rusiją pernai reeksportavo už 2,2 milijardo litų. Ar tai reiškia, kad visas šis srautas dabar sustos? Ne. Daugiau nei 42 proc. vaisių ir net 68 proc. daržovių į Lietuvą atkeliauja iš Olandijos - ES valstybės, kurios produkcija Rusijoje taip pat nepageidaujama. Tačiau pati Olandija eksportuojamų vaisių ir daržovių neaugina, o atsiplukdo jas iš trečiųjų pasaulio šalių per didžiausią Europos, Roterdamo, uostą. Tai reiškia, kad šių daržovių ir vaisių kilmė nėra Europos Sąjunga, o jos nebūtinai dings nuo Rusijos prekystalių", - sako N. Mačiulis.
"Swedbank" atstovas pažymi, kad visos šios sankcijos turės vieną šalutinį teigiamą poveikį vartotojams - nemažai populiariausių maisto produktų atpigs, ir dėl to didės gyventojų perkamoji galia ir vartojimas.
"Tiesa, net sankcijų nepaliestų sektorių įmonės paaštrėjusia geopolitine įtampa gali pasinaudoti derybose su darbuotojais ir ją naudoti kaip argumentą nedidinti atlyginimų. Toks žingsnis būtų klaidingas ir žalingas, nes dėl susidariusios situacijos darbuotojų, ypač kvalifikuotų, pertekliaus rinkoje nebus", - pabrėžia N. Mačiulis.

ELTOS informacija

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder