Klaipėdiečiai akcijų nesibijo

Finansai

Klaipėdos regionas iš visos Lietuvos išsiskiria tuo, kad didelė dalis gyventojų, turinčių atliekamų pinigų, juos jau seniai investuoja į vertybinių popierių rinkas.

Taip tvirtina SEB Vilniaus banko prezidento patarėja, šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Lietuviai turtėja

2006-ųjų pirmo ketvirčio duomenys rodo, kad per metus Lietuvos gyventojų finansinis turtas, laikomas finansinėse institucijose, išaugo 2 mlrd. litų (11 proc.). Prieš metus vienam lietuviui teko maždaug 1 000 eurų santaupų, o dabar jau maždaug 1 800 eurų.

Tačiau palyginti su Europos Sąjungos šalių senbuvių gyventojais, lietuviai šiuo atžvilgiu dar yra skurdoki - Vakarų Europoje vienam gyventojui tenka apie 30-40 tūkst. eurų santaupų.

Nuo Vakarų europiečių lietuviai skiriasi ne tik santaupų kiekiu, bet ir taupymo įpročiais, mat net 70 proc. mūsų šalies gyventojų finansinio turto yra konservatyviose pinigų laikymo priemonėse - sąskaitose ar terminuotuose indėliuose.

"Įvertinus infliaciją, terminuotųjų indėlių sąskaitose laikomi pinigai per metus nuvertėjo 0,5 procento. Visgi terminuotieji indėliai turi būti būtina šeimos biudžeto dalis, kurią, pavyzdžiui, netekus darbo, būtų galima panaudoti 3-6 mėnesių išlaidoms padengti. O nelaimės atveju atsirandančioms išlaidoms reikėtų rinktis įvairių rūšių draudimą, nes tiek, kiek reikia juodai dienai niekada nepritaupysi. Tik taip užsitikrinus finansinį saugumą galima pradėti galvoti apie įvairias atliekamų pajamų investavimo galimybes", - teigia J. Varanauskienė.

Korekcijos - nieko baisaus

SEB Vilniaus banko Klaipėdos regiono klientai per penkis šių metų mėnesius į naujas investavimo formas nukreipė tris kartus daugiau lėšų nei į tradicines terminuotųjų indėlių sąskaitas.

"Toks intensyvus domėjimasis investicijomis į akcijas galėjo būti nulemtas ir įspūdingų praėjusiųjų metų rezultatų, kai pelningumas siekė 80 ir daugiau procentų. Tačiau pastarųjų mėnesių rezultatai nemaloniai nustebino ne vieną pradedantįjį investuotoją - beveik visų investicinių fondų grąža buvo neigiama, investicijų vertė fonduose tik mažėjo. Visgi tie, kurių investavimo planai yra ilgalaikiai, neturėtų pernelyg jaudintis - po korekcijų visąlaik vėl ateina pakilimo laikotarpis", - sako J. Varanauskienė.

Anot jos, klaipėdiečiai vieni pirmųjų ėmė aktyviai investuoti atliekamus pinigus į vertybinių popierių rinkas, tad šios investicijos išliko pelningos, nepaisant dabartinių korekcijų akcijų rinkose, kurios gali tęstis nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.

"50-100 metų patirtis rodo, kad vertybinių popierių rinkos visada auga sparčiau nei infliacija, o investicijos į akcijas vidutinis pelningumas siekia 7-8 procentus", - sako ekspertė.

Martynas VAINORIUS