Klaipėdos interesų gynimui ES institucijose - vis daugiau palaikymo

Europos Komisija (EK) šiuo metu prieš Lietuvą vykdo pažeidimo procedūrą dėl Uosto žemės naudojimo tvarkos, tuo metu uosto naudotojai ir valdytojai turi argumentų, kad besąlygiškas EK reikalavimų vykdymas atneštų itin neigiamų pasekmių Lietuvai ir jos ekonomikai.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos nuomone, EK reikalavimų įgyvendinimas galėtų sukelti investicijų ir uosto konkurencingumo kritimą, valstybės pajamų, surenkamų iš uosto naudotojų, mažėjimą, masinius darbuotojų atleidimus ir kt. Per 20 metų sukurta Klaipėdos uosto žemės naudojimo tvarka skatino nuolatines investicijas į jo vystymą ir plėtrą, tai lėmė uosto konkurencingumo augimą regione. Laikotarpiu nuo 1994 m. iki 2013 m. uosto krovos įmonės investavo 3,5 mlrd. litų, o EK reikalavimų įgyvendinimas reikštų tų investicijų bei už jas teisėtai įgytos nuosavybės nusavinimą. Juolab kad Lietuvos uosto naudotojai būtų diskriminuojami kitų ES uostų naudotojų atžvilgiu, nes apie 60 proc. ES uostų galioja galimybė pratęsti ar atnaujinti uosto žemės nuomos sutartis.

Teisininkų vertinimu, Lietuva šiuo atveju pasirinkta kaip "bandomasis triušis" siekiant liberalizuoti uostų žemės nuomos tvarką Europoje, nes nei prieš Latviją, nei prieš Estiją ar kitas šalis, kur galioja tokia pati tvarka, kaip Klaipėdoje, tokios pažeidimo procedūros nėra vykdomos. Kiek anksčiau su analogiškais reikalavimais EK atakavo didesnes Europos šalis, tačiau joms pavyko apginti savo interesus.

Neseniai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos, Jūrų kapitonų klubo ir kitų jūrinės industrijos organizacijų atstovai europarlamentaro Rolando Pakso kvietimu lankėsi Briuselyje, kur buvo surengti susitikimai Europos Parlamente, Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje (ES).

Susitikimuose konstatuota, kad savo interesus minėtu klausimu turi apginti ir Lietuva. Tokią nuomonę palaikė ir Lietuvos nuolatinė atstovybė ES. Bendrame susitikime sutarta, kad būtina konsoliduoti visas pajėgas tiek Lietuvoje, tiek Briuselyje siekiant įrodyti EK galimas neigiamas uosto žemės nuomos tvarkos pakeitimo pasekmes.

Kitas klausimas, neduodantis ramybės jūrinio sektoriaus atstovams, yra jau nuo ateinančių metų įsigaliosianti ES direktyva dėl ženklaus sieros kiekio jūriniame kure sumažinimo (šiuo metu leistinas kiekis yra 1 proc. kuro masės, o nuo 2015 m. sausio mėn. - 0,1 proc.). Tai lems laivų kuro ir atitinkamai jūrinio transporto paslaugų kainų didėjimą.

Kadangi ši direktyva galios Baltijos ir Šiaurės jūroms, bet negalios, pavyzdžiui, Viduržemio jūrai, specialistų vertinimu, tai iškreips tarptautinės konkurencijos sąlygas. Iš esmės Lietuva jau praleido progą apginti jūrinio sektoriaus interesus šiuo klausimu, dar 2008 m. sutikusi su tokiomis sąlygomis, ir direktyva bet kuriuo atveju įsigalios. Tad dabar, kaip buvo konstatuota minėtuose susitikimuose Briuselyje, būtina siekti, kad konkurencijos sąlygos visoje Europoje būtų vienodos.