Palyginti, 2012 m. „Klaipėdos nafta“ priėmė 264 tanklaivius. 2013 m. tanklaivių atplaukė mažiau, tačiau dauguma jų buvo didelės talpos, siekiančios 115-155 tūkst. tonų. Pažymėtina, jog mažų tanklaivių atplaukia vis rečiau.
Prie „Klaipėdos nafta“ krantinių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono leidimu gali švartuotis net 275 m ilgio ir 50 m pločio tanklaiviai. Palyginti, būsimosios Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo laivo-saugyklos ilgis 294 m, plotis 46 m.
Tai reiškia, jog Klaipėdos uostas ir bendrovė yra pajėgūs priimti tiek dydžiu, tiek tūriu stambius laivus, o klientams tai leidžia mažinti jūrinės logistikos sąnaudas.
„Išgilintas uosto kanalas, padidinta leistina laivų grimzlė prie bendrovės krantinių iki 13 m, operatyvus mūsų specialistų darbas bei efektyviai veikiančios technologijos – visa tai lėmė galimybę priimti stambesnius laivus. Akivaizdžiai matyti, jog jūrinėje logistikoje, kalbant tiek apie tanklaivius, tiek apie konteinervežius ar kitus laivus, krovinio transportavimui jie parenkami vis didesni“, - sako Rokas Masiulis, AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius.
Didžiausias tanklaivis, šiais metais atplaukęs prie bendrovės krantinių, buvo 274 m ilgio ir 158 tūkst. tonų talpos tanklaivis „SPYROS K“. Jis buvo ir vienas didžiausių įmonės istorijoje.
Valstybei priklauso 72,32 proc. „Klaipėdos naftos“ akcijų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą