Direktyvoje nurodoma, kad siekiant identifikuoti klientus būtina nustatyti jų tapatybę fiziniu (ateinant į vietą ir pateikiant asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą) arba nuotoliniu būdu. Nors direktyvoje fizinis ir nuotolinis identifikavimo būdas traktuojami vienodai, Seimo norimose priimti įstatymo nuostatose nuotolinis būdas laikomas rizikingesniu. Taigi Lietuva, nors tai yra nebūtina, prisiima ribojantį ir baigtinį nuotolinio klientų identifikavimo priemonių sąrašą.
„Seimui teikiamos įstatymo projekto nuostatos iš esmės pripažįsta, kad kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymas jam dalyvaujant fiziškai yra saugesnis nei nuotolinis asmens tapatybės nustatymas, o tai nukrypsta nuo įgyvendinamos direktyvos nuostatų“, - teigė advokatas Rokas Bukauskas.
Pagal oficialiame ES puslapyje pateiktą informaciją šiuo metu direktyvą yra perkėlusios trys šalys - Čekija, Austrija ir Prancūzija.
Pagrindinė įstatyme numatyta galimybė, kuri yra plačiai Lietuvoje naudojama siekiant save identifikuoti nuotoliniu būdu, - elektroninė bankininkystė. Tačiau jei bus priimtos įstatymo nuostatos, kad bankai savo valia gali spręsti, teikti ar neteikti informaciją, tikėtina, kad bankai to nedarys, nes taip jie turės svertą riboti naujų finansinių žaidėjų atėjimą į rinką.
„Įstatymo projekto nuostata, kad bankai informaciją ir dokumentus teiktų „savo valia“, bankams palieka laisvę patiems spręsti, teikti ar neteikti duomenis prašančioms finansų įstaigoms“, - tvirtino asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys.
Jis atkreipė dėmesį, kad valstybė pati naudojasi bankų nustatyta tapatybės identifikavimo per el.bankininkystę sistema (prisijungimas prie el.valdžios, VMI ir kt.).
„Būtų keista, jei gyventojas galėtų save identifikuoti per elektroninę bankininkystę, norėdamas deklaruoti pajamas, prisijungti prie teismų sistemos, tačiau negalėtų tokiu būdu pasinaudoti kitų finansinių paslaugų teikėjų paslaugoms gauti“, - stebėjosi K.Kupšys. Anot jo, jei bankai nebus įpareigoti dalintis turima informacija, jie taps dominuojančia rinkoje jėga, nuo kurios sprendimo liks priklausomi vartotojai.
„Siūlomu įstatymo projektu akivaizdžiai siekiama pataikauti rinkoje de facto monopolį sukūrusiems stambiems finansų rinkos žaidėjams, o vartotojai ir jų interesai nustumiami į antrąjį planą“, - akcentavo K.Kupšys, pridurdamas, kad toks projektas gali būti arba bankų lobizmo padarinys, arba politikų nesuvokimas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą