Ko reikalauja euras?

Specialiai "Vakarų ekspresui" iš Slovėnijos

Skirtingai nei Lietuvos valdžia, 13-ąja euro zonos nare nuo šių metų pradžios tapusios Slovėnijos valstybinės institucijos pamatus bendrajai Europos valiutai pradėjo kloti dar 2003-iųjų lapkritį.

Trejus metus Slovėnijos valdžia sugebėjo susilaikyti ne tik nuo administracinių kainų didinimo, darančio didelę įtaką infliacijai, pelnė profesinių sąjungų paramą ir užsitikrino atlyginimų augimo ribojimą tiek viešajame, tiek ir privačiame sektoriuje, bet ir realiai veikė, kad kiekvienas šalies gyventojas - nuo pradinuko iki pensininko - sužinotų visą būtiną informaciją apie eurą.

Tuo tarpu labiau kalbomis, o ne darbais euro siekusi Lietuvos valdžia ne tik nesirūpino teigiamu euro įvaizdžio formavimu, bet ir leido kelti elektros, viešojo transporto kainas, kurių šuolis mūsų šaliai vėliau neleido tilpti į Mastrichto kriterijumi nustatytos infliacijos rėmus.

Kaip valdyta infliacija

Prie vadinamojo antrojo valiutų kursų mechanizmo (ERM II), kuriame eurą įsivesti norinti šalis turi dalyvauti mažiausiai dvejus metus, Slovėnija prisijungė kartu Lietuva ir Estija 2004-ųjų birželio 28-ąją. Tačiau pasak Slovėnijos centrinio banko valdytojo pavaduotojo Andrejaus Ranto, realūs žingsniai siekiant euro buvo pradėti žengti dar 2003-iųjų lapkritį, kai šalies Vyriausybė patvirtino specialiąją programą, kurioje buvo numatyti pagrindiniai politiniai uždaviniai. Kiek vėliau buvo sukurta koordinavimo komisija, o 2005-ųjų sausį patvirtintas techninis euro įvedimo planas.

2005 metų lapkritį Slovėnija euro įvedimo klausimais pradėjo glaudžiai bendradarbiauti su Europos Komisija (EK). Tuo tarpu Lietuvos finansų ministerija, steigti bendrą Lietuvos ir EK ekspertų darbo grupę euro įvedimo klausimais "siekiant užtikrinti sklandų ir efektyvų Lietuvos pasirengimą narystei euro zonoje" nusprendė tik pernai liepą - jau po to, kai Briuselyje buvo priimtas galutinis sprendimas leisti Slovėnijai įstoti į euro zoną, o Lietuvai buvo užtrenktos durys prieš nosį.

"Visos Vyriausybės taikytos priemonės padėjo suvaldyti administruojamų kainų augimą, buvo stabilizuotas ir nacionalinės valiutos - tolaro - kursas, laiku pakelti akcizai kurui. Buvo pasirašyti susitarimai dėl atlyginimų augimo ribojimo tiek valstybiniame, tiek ir privačiame sektoriuje", - "Vakarų ekspresui" sakė A. Rantas.

Pernai atlyginimai Slovėnijoje išaugo tik 2,4 proc. Šiuo metu vidutinė slovėnų alga neatskaičius mokesčių siekia 4 317 litų.

"Lėtas atlyginimų augimas buvo pagrindinis faktorius, užtikrinęs kainų stabilumą ir leidęs infliacijai neviršyti Mastrichto kriterijaus", - mano Slovėnijos makroekonominės analizės ir plėtros instituto vadovas Janezas Šušteršičius.

Tuo tarpu Lietuvos valdžios pastangas įsivesti eurą bene geriausiai įvertino Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis. Jis "Žinių radijui" yra teigęs, kad mūsų šalies Vyriausybė į euro įvedimo procesą žiūrėjo atmestinai ir nenuoširdžiai.

"Valdžios vyrai buvo įsitikinę, kad viskas bus gerai, ir visiškai nežiūrėjo, ką daro monopolijos: padidino elektros kainas, po to padidino viešojo transporto kainas, kurios buvo nedidintos 7 ar 8 metus kai kuriose savivaldybėse. Ir tai likus metams iki euro įvedimo, kur iš esmės tas periodas turi būti kaip savotiškas karantinas tokiems dalykams. Šitos priežastys iš esmės ir lėmė, kad mes to euro neturim. Manau, kad ta retorika, kuri buvo neįvedus euro, kaltinanti visus aplinkui, tik ne save, iš esmės išdavė, kad tas euro siekimas buvo nenuoširdus", - sakė R. Kuodis.

Dėmesys kiekvienam

Sutartį dėl šviečiamojo pobūdžio informacinės veiklos apie eurą Lietuvos bankas su viešųjų ryšių kompanijų susivienijimu pasirašė tik pernai spalį. Tuo tarpu Slovėnijos valdžia šioje srityje darbuotis pradėjo nuo 2005-ųjų birželio.

"Pradinis informacinės kompanijos atskaitos taškas buvo 2004-ųjų lapkritį atlikta apklausa, kuri parodė, jog slovėnai buvo gerai informuoti apie eurą, juo pasitikėjo, tačiau turėjo šiokių tokių informacijos spragų - 58 procentai jų manė, kad šalies Vyriausybė gali nuspręsti įsivesti eurą ar ne, nors stojimo į Europos Sąjungą sutartyje šalis buvo įsipareigojusi atsisakyti nacionalinės valiutos", - pasakojo Slovėnijos Vyriausybės komunikacijos tarnybos atstovė Nada Serajnik Sraka.

Anot jos, informacinę euro kampaniją organizavo Vyriausybė ir centrinis bankas, tačiau į ją buvo įsitraukusios visos verslo asociacijos, vartotojų organizacija.

"Svarbiausia - tiesioginis kontaktas su žmonėmis. Reikia, kad būtų informuota kiekviena visuomenės grupė. Buvo surengta 800 prezentacijų pradinėse ir vidurinėse mokyklose, prekybos centruose, pagyvenusių žmonių pensionuose, veikė nemokamas informacinis telefonas, specialus internetinis puslapis. Informacija teikta visoms tautinėms mažumoms, akliesiems, kurtiesiems. Lankstinukai su esmine informacija ir specialūs maži kalkuliatoriai kainoms iš tolarų į eurus ir atvirkščiai perskaičiuoti pasiekė kiekvienų namų pašto dėžutes", - sakė Slovėnijos Vyriausybės komunikacijos tarnybos atstovė.

Pasak pokalbininkės, preliminariais skaičiavimais (dar neturima tikslių duomenų iš Europos centrinio banko), informacinė euro įvedimo kampanija Slovėnijoje atsiėjo apie 2 mln. eurų (6,9 mln. litų).

N. S. Srakos teigimu, vienas iš informacinės kampanijos uždavinių buvo įrodyti žmonėms, kad nuo šiol ir smulkios monetos bus vertingos. Iki euro įvedimo slovėnai smulkių monetų nevertino, mat šalyje cirkuliavo stambios kupiūros (1 euras lygus 239,64 tolaro).

"Atrodo, kad ši kampanija davė rezultatų - žmonės vertina eurocentus, netgi arbatpinigių pradėjo šykštėti", - sakė Vyriausybės administracijos atstovė.

Slovėnijos makroekonominės analizės ir plėtros instituto vadovo J. Šušteršičiaus teigimu, jei Slovėnijoje nebūtų aktyvių vartotojų ir aktyvios žiniasklaidos, euro įvedimo procesas būtų buvęs labai sudėtingas.

"Jei nėra tikėjimo, kad euras gerai visiems - ir šaliai, ir kiekvienam žmogui, neįmanoma pasiekti gero bendradarbiavimo, būtino sėkmingam euro įsivedimui. Nesant aktyvios visuomenės, žmonės paprasčiausiai neinformuotų apie prekybininkų piktnaudžiavimo atvejus ir bendros valiutos įvedimas patirtų fiasko", - mano J. Šušteršičius.

Martynas VAINORIUS