Nauji reikalavimai užsieniečiams kurjeriams ir pavežėjams - jau netrukus

Tuo metu prekybos tinklų atstovai teigia, kad dauguma darbuotojų yra ukrainiečiai, kuriems naujas reikalavimas nebus taikomas. Kitiems darbuotojams įmonės rengia mokymus.

Visgi įmonių atstovai pripažįsta, kad pokyčiai – kiekvieno darbuotojo atsakomybė, be to, daug kas priklauso nuo žmogaus motyvacijos mokytis, taip pat pastebima, kad kiekvienas skirtingai imlus kalbų mokėjimui.

Kurjerių ir pavėžėjų platformos bendradarbiauja su kalbų mokyklomis

Pavėžėjimo įmonės „Bolt“ vadovas Laimonas Jakštys sako, kad reikalavimas užsieniečiams mokėti lietuvių kalbą baziniu A1 lygiu yra tinkamas ir atitinkantis šio verslo klientų lūkesčius, tačiau nurodymas po dvejų metų ją mokėti A2 lygiu yra perteklinis.

„Jis reikalauja mokėti ir įvairias lietuvių kalbos skyrybos bei gramatikos taisykles, kas didžiajai daliai paslaugas teikiančių asmenų nėra reikalinga“, – komentare BNS teigė L. Jakštys.

Jo vertinimu, „Bolt“ paslaugoms pakanka šnekamosios kalbos įgūdžių, o didžiąją dalį informacijos klientai gauna programėlėje savo pasirinkta kalba, tarp jų ir lietuvių: „Kalbos reikalavimas bus papildomas barjeras norintiems pradėti teikti paslaugas per platformas. Nepaisant to, suprantame ir stengiamės palaikyti institucijų reikalavimus.“

Anot jo, įmonė yra užmezgusi partnerystę su kalbos mokyklomis, apie tai informuojami vairuotojai. „Bolt“ vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad vis dar neaiški A1 lygio egzaminavimo tvarka.

„Egzaminas vis dar nėra parengtas, neaiški ir egzaminavimo tvarka, todėl niekas neturi net teorinės galimybės gauti kalbos mokėjimo pažymėjimo. Viliamės, jog institucijos į tai atsižvelgs ir nesieks iškart bausti asmenų, kurie šiuo metu mokosi lietuvių kalbos“, – sakė „Bolt“ vadovas.

„Tai užtikrintų, kad tūkstančiai žmonių turėtų laiko prisitaikyti prie naujų taisyklių, neprarasdami galimybės legaliai ir skaidriai užsidirbti pajamų pragyvenimui“, – pridūrė jis.

Tuo metu maisto ir įvairių prekių pristatymo į namus įmonės „Wolt“ Viešosios politikos vadovo Baltijos šalims Mindaugo Liutvinsko teigimu, pastaruosius kelis mėnesius įmonė kurjeriams reguliariai teikia informaciją apie pokyčius, tačiau jis pabrėžia, kad kalbos mokėjimas yra jų pačių atsakomybė.

„Kurjeriai-partneriai su platforma bendradarbiauja kaip individualią veiklą vykdantys asmenys ir nėra bendrovės darbuotojai. Lietuvių kalbos mokymasis ir nustatyto lygio pasiekimas pirmiausia yra jų kaip fizinių asmenų atsakomybė“, – komentare BNS sakė M. Liutvinskas.

Anot jo, pagrindinis su naujais kalbos reikalavimais susijęs kurjeriams kylantis rūpestis – neaiškumas dėl praktinio reguliavimo įgyvendinimo.

„Tai apima neapibrėžtumą dėl A1 lygio egzaminų dažnumo ir prieinamumo – tvarkaraštis, egzaminų laikymo lokacijos, vietų skaičius bei vieno informacijos šaltinio nebuvimą – tokio, kur būtų lengvai prieinamai pateikiama visa užsieniečiams aktuali praktinė informacija, kur ir kaip registruotis, egzamino kaina ir panašiai“, – sakė jis.

M. Liutvinskas taip pat teigė, kad įmonė bendradarbiauja su kalbų mokyklomis, kurios siūlo palankesnes sąlygas lankyti lietuvių kalbos kursus.

„Iš esmės daug kas priklausys nuo pačių asmenų motyvacijos mokytis lietuvių kalbos ir nuo valstybės egzaminų sistemos parengtumo“, – teigė jis.

Prekybos tinklai: dauguma dirbančių užsieniečių – ukrainiečiai, bet mokymus rengia

Prekybos tinklų „Maxima“ ir „Iki“ atstovės sako, kad dauguma dirbančių užsieniečių yra ukrainiečiai, kuriems naujas reikalavimas dėl kalbos nebus taikomas, tačiau įmonės organizuoja mokymus.

„Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Snieguolė Valiaugaitė teigė, kad lietuvių kalbos mokymai vyksta nuo 2022 metų.

„Lietuvių kalbos mokymus organizuoti pradėjome dar 2022 metais, siekdami padėti kolegoms iš Ukrainos greičiau integruotis, todėl daugelis mūsų darbuotojų užsieniečių jau gali aptarnauti pirkėjus valstybine kalba“, – BNS teigė S. Valiaugaitė.

„Šiuo metu kalbos mokymus organizuojame pagal poreikį. Pastebime, kad dauguma kolegų po mokymų pasiekia A2 (1 kategorijos) kalbos lygį“, – teigė ji.

S. Valiaugaitė pastebi, kad didžiausias iššūkis išlieka individualus – kiekvienas darbuotojas skirtingai imlus išmokti kalbėti nauja kalba.

Šiuo metu „Maximos“ tinkle dirba 92 užsieniečiai, kurių darbas susijęs su aptarnavimu, 66 iš jų – Ukrainos piliečiai.

Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė teigė, kad tinkle dirba 170 darbuotojų iš užsienio, jie sudaro apie 3 proc. visų  darbuotojų, daugiausiai jų – iš Ukrainos.

„Vos pradėję dirbti visi užsienio darbuotojai gauna išsamią informaciją apie lietuvių kalbos mokymosi galimybes bei adaptaciją Lietuvoje. Jiems suteikiami informaciniai lankstinukai su svarbia informacija apie gyvenimą Lietuvoje, pagrindinėmis lietuviškomis frazėmis ir kalbos mokyklų kontaktais“, – BNS sakė G. Kitovė.

„Daug darbuotojų egzaminą jau išlaikė, turi patvirtinančius dokumentus, o likę aktyviai mokosi užsirašę į kursus arba jau laukia, kada galės užsiregistruoti egzaminui“, – sakė ji.

Anot jos, įmonėje yra 23 darbuotojai, kuri turi išlaikyti egzaminus iki 2026 balandžio. Jie turės išlaikyti A2 lygį.

Kaip rašė BNS, 2024 metų spalį Seimas priėmė Valstybinės kalbos įstatymo pataisas, kad tiesiogiai paslaugas teikiantys užsieniečiai ir juos samdančios įmonės klientus privalo aptarnauti lietuviškai.

Nauji reikalavimai

Lapkričio pabaigoje Vyriausybė nustatė naują – bazinį lietuvių kalbos mokėjimo lygį A1, kurį nuo kitų metų turės atitikti aptarnavimo srityje dirbantys užsieniečiai.

Pagal tvarkos aprašą, baziniu lygiu kalbą suprantantis žmogus geba suprasti ir vartoti žinomus būtiniausius posakius ir pagrindines frazes, esant konkrečiam poreikiui, sugeba prisistatyti ir pristatyti kitą, užduoti asmeninio pobūdžio klausimų, pavyzdžiui, kur gyvena, ką pažįsta, kokius daiktus turi, ir atsakyti į tokius pat klausimus.

Taip pat tokio lygio žinias turintis žmogus turėtų sugebėti susikalbėti labai paprastai, jei tik pašnekovas kalba lėtai, aiškiai ir yra tam pasirengęs, be to – trumpai ir paprastai parašyti neoficialų raštelį, įrašyti asmens duomenis anketoje, pavyzdžiui, vardą, pavardę, pilietybę, adresą.

Naujas bazinio lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimas bus taikomas užsieniečiams, kurie parduoda prekes ar teikia paslaugas, jis bus taikomas dvejus metus nuo jų gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje. Praėjus šiam laikotarpiui norintis dirbti užsienietis turėtų mokėti valstybinę kalbą mažiausiai A2 lygiu.

Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje leidimą gyventi Lietuvoje turėjo beveik 218 tūkst. užsieniečių, per 77 tūkst. jų sudarė Ukrainos piliečiai.

Pastariesiems nutarimas dėl valstybinės kalbos mokėjimo nuo kitų metų nebūtų aktualus, nes jiems lietuviškai neprivalu mokėti pagal laikinąją apsaugą. Tokį statusą ukrainiečiams karo pabėgėliams Vyriausybė yra pratęsusi iki 2027-ųjų.