Vienas svarbiausių naujos Vyriausybės arkliukų - Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos - šoktelėjo į realų gyvenimą vos laikrodžiams Lietuvoje išmušus 2018-ųjų pradžią. Kaip mat alkoholio reklama tapo draudžiama, pasikeitė alkoholio pardavimo laikas, o pirmuosius ar antruosius pilnametystės metus gyvenantys jaunuoliai, iki šiol galėję paragauti lengvo alaus, neteko tokios galimybės. Tiesa, prie parduotuvių besišlaistantiems alkoholikams problemų nekyla - jų pamėgtasis bambalinis alus vis dar nėra draudžiamas vaisius.
- Prieš įsigaliojant Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, jų kūrėjai tikino, kad tai tiesiausias kelias į alkoholio suvartojimo mažinimą Lietuvoje. Nuo sausio 1 d. šios pataisos įsigaliojo. Ar tai reiškia, kad Lietuvoje žmonės jau geria mažiau? - „Vakaro žinios“ paklausė Seimo nario Remigijaus ŽEMAITAIČIO.
- Žiūrint į valdančiųjų siūlymus, galima pamanyti, kad gerti žmonės pradėjo dar labiau, iš nevilties. Bet kalbant rimtai, tikrai nemanau, kad kažkas pasikeitė. Žmogus yra sąmoninga būtybė ir pats nusprendžia, kiek gali išgerti. Žinoma, yra tokių, kurie šioje silpnybėje paskęsta, bet manau, kad gyvename išsilavinusioje šalyje, kurioje žmonės patys gali nuspręsti, kiek jie nori ir gali išgerti. Todėl manau, kad tokie draudimai tikrai nieko nepamokino gerti saikingiau ir juo labiau neprivertė gerti mažiau. Gal netgi priešingai.
Štai neseniai vieno seniūno klausiau, kokia situacija yra regionuose. Išgirdau, kad dabar situacija dar blogesnė. Tie žmonės, kurie linkę išgerti, anksčiau nors ryte buvo apyblaiviai, juos galima buvo pasikviesti vienam kitam darbe patalkininkauti. O dabar jie bambalių prisiperka iš vakaro, ir ryte, žiūrėk, dar prieš 8 valandą jau naikina vakar dienos atsargas.
Be to, labai išaugo kontrabanda iš kitų šalių, miestų. Žmonių, kurie vyksta apsipirkti į didmiesčius ar kaimynines šalis, paprašoma atvežti šio bei to ir kaimynams. Lenkijoje šiuo metu 0,5 l alaus skardinė kainuoja 0,53 euro centus. O kai perki pigiau, perki daugiau. Žmonės apsirūpina iš anksto ir daugiau nei jiems reikia. Tada visai nesvarbu, iki kelintos valandos Lietuvoje parduotuvėse parduodamas alkoholis. Ir jie pripažįsta, kad turint atsargų namuose, lengva išgerti daugiau nei iki tol.
- Sukuriama tokia situacija, kuri nekeičia geriančių žmonių įpročių, tačiau pažemina orumą žmogaus, kuris alkoholį vartoja saikingai. Jis tarsi paverčiamas nusikaltėliu.
- Taip ir yra. Žinote, jei aš neplanuotai vykstu į svečius, turiu kaip išprotėjęs lakstyti, kada čia galėsiu nusipirkti vyno butelį, kurį noriu nusivežti.
Be to, bendravau su jaunimu, kurio klausiau, kaip jie vertina dabartinę situaciją. Tai pirmiausia reikia suprasti, kad dalis jaunimo svaiginasi toli gražu ne alkoholiniais gėrimais, o kita dalis atvirai sako, kad šventes jie jau planuoja švęsti kaimo turizmo sodybose Latvijoje ar kitose kaimyninėse šalyse, kur alkoholis jų amžiaus žmonėms - legalus. Ir tai natūralus sprendimas, žinant, kad nesame kažkokia izoliuota valstybė, gyvename civilizuotame pasaulyje.
- Jūs pats vėl siūlote riboti bambalinį alų. Juk nors stiprus alus visoje Europoje parduodamas tik mažose, iki 0,5 litro talpos, pakuotėse, o Lietuvoje yra priešingai: stiprus alus parduodamas išskirtinai tik didelėse pakuotėse.
- Taip, pagrindinė problema ir yra stiprus alus. Bet įtakingų verslininkų, kurie užsiima bambalinių gėrimų prekyba, ryšiai lėmė tai, kad mano siūlymui buvo nepritarta. Buvo motyvuota, kad reikia kreiptis į Europos Komisiją, bet kažkodėl nei Vyriausybė, nei kas kitas nuo gegužės mėnesio niekur nesikreipia. Tai ar ne tas pats verslininkas, kuris sutrukdė mano projektui, sukinėja rankas politikams, kad Vyriausybė nesikreiptų į Europos Komisiją dėl gėrimų bambalinėse pakuotėse ribojimo. Nors štai Latvija sėkmingai tokį pat projektą priėmė ir įgyvendino. Be jokių trukdžių.
- Lietuvoje populiarus ir kitokių produktų - langų ploviklių, burnos skalavimo skysčių ir kitų parfumerijos gaminių su alkoholiu - vartojimas vietoj svaigiųjų gėrimų. Bet jie iki šiol parduodami visą parą.
- Praėjusią kadenciją siūliau užsiimti šiais produktais, ir pirmą kartą Lietuvos istorijoje jiems pritaikėme akcizus. Tačiau didžiausia bėda, kad neva šie gaminiai laikomi parfumerija. Aš pats Europos Komisijoje aiškinau, kad Lietuvoje tai yra aktuali problema. Teko ilgai aiškinti ir rodyti realias nuotraukas iš Vilniaus stoties rajono, kol žmonės patikėjo, kad štai taip gali būti vartojami šie gaminiai. Ir nors vis tiek jie laikomi parfumerijos priemonėmis, metinė apyvarta įmonių, kurios šiais gaminiais prekiauja, siekia keliolika milijonų eurų per metus. O po šių apribojimų, padaugėjo nelegalaus alkoholio, kartais pagaminto būtent tokių „babatukų“ pagrindu.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą