Krescencijus Stoškus: "Gyvenimas gerėja, tik žmonės nejaučia"

Pasak filosofo Krescencijaus Stoškaus, tai pats blogiausias variantas, apie kurį galima pagalvoti:

„Juk tarybiniais laikais irgi gerai gyvenom. Negirdėjome, kad kažkas skųstųsi. Kai politikai kalba, kad yra gerai, ir nesprendžia rimtų problemų, tai iš tikrųjų valstybėje yra kažkas įtartino ir, matyt, tas įtartinumas dabar prasibrovė per tą apklausą. Ne visiems yra gerai. Be abejo, kai kam gerai. Tačiau visi žinome, kad Lietuvoje yra labai didelė atskirtis - tiek socialinė, tiek tarp valdžios ir visuomenės.“

Tiesa, K.Stoškus tikino, kad esant kitokiam kontekstui neatmestų galimybės, jog ir patys žmonės dažnai mėgsta bambėti ir be reikalo skųstis, tačiau šiuo atveju, anot filosofo, žmonių pesimizmas yra geriausias veidrodis, parodantis tikrąją Lietuvos būklę.

„Juk jeigu žmonėms būtų gerai, nereikėtų sakyti, kad jie šypsotųsi. Kitaip sakant, ši problema - ne psichologinė. Labai geri pavyzdžiai yra tuose Afrikos kraštuose, kuriuose žmonės gyvena gana skurdžiai, bet sako, kad yra laimingi. O laimingi todėl, kad tie valstybės rūpesčiai yra tolimi, jie apie juos nieko nežino ir nuo jų niekas nepriklauso galų gale. Jie galvoja apie savo kasdienius rūpesčius ir nuo mažumės pratę nieko kito nematyti, neturėti perspektyvos. Tai suprantama, kad jiems belieka tik priimti tą realybę, kurioje niekas negali pasikeisti“, - sakė K.Stoškus.

Lietuviai, filosofo manymu, kitas reikalas. Esame matę daug alternatyvų, girdėję daug pažadų, matę perspektyvas kituose kraštuose. Būtent todėl žmones ir slegia tai, kad didžiuliai lūkesčiai ir viltys bliūkšta. Optimizmo neprideda ir tai, jog valdžia meluoja, kad viskas gerai, ir to paties tikisi iš tautos.

„Emigracija, pinigų švaistymai, jeigu mes dėl to šypsotumės, tai kai kam būtų tikrai gera. O valdžiai atvirkščiai, kaip tik reikėtų parodyti rūpestį ir iš tikrųjų spręsti realias problemas - katastrofišką tautos nykimą, savižudybių skaičių ir pan. Jeigu žmonės pajustų, kad turi sąjungininkus, atsakingus žmones, galvojančius, kaip ir mes, tai tas solidarumas padėtų įveikti atsiskyrimą, pažadintų viltis. O kai nėra tokių vilčių, tai, žinoma, žmogus gūžiasi, pyksta, burnoja, nes nieko pakeisti negali“, - mano K.Stoškus.

Jo teigimu, nereikia visko užkrauti ant žmonių pečių, nes visų problemų jie patys išspręsti negali.

„Tai kam tada valstybė reikalinga, jeigu mes patys galėtume viską spręsti. Yra bendravalstybiniai dalykai, tie žmonės priima įstatymus ir nuo viso to priklauso žmonių veikimo galimybės. Valdžios žmonės tam skiriami, parlamentas tam renkamas, kad jie tarnautų ir darytų tai, ko tautai reikia“, - sakė K.Stoškus.