Kristina Miškinienė: Darbo kodekso pataisa paskatins darbuotojų narystę profesinėse sąjungose

"Konstitucija nesako, kad profesinės sąjungos savaime atstovauja visiems darbuotojams, o Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad profesinės sąjungos atstovauja visiems darbuotojams tik įstatymo (tuomet galiojo kolektyvinių sutarčių įstatymas ir kolektyvinių ginčų įstatymas) numatytais atvejais", - sako Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė.

Komiteto pirmininkė įsitikinusi, kad toks Darbo kodekse įtvirtintas socialinės partnerystės modelis bus naudingas pačioms profesinėms sąjungoms. Pasak Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės, taip socialdemokratai siekia paskatinti darbuotojų narystę profesinėse sąjungose ir bendrą interesą ginti kolektyvinius darbuotojų interesus bei užtikrinti autonominį sutartinį darbo santykių reguliavimą kolektyvinėmis sutartimis.

"Tai sudarytų galimybes lanksčiau derinti darbuotojų ir darbdavių interesus bei labiau atitiktų konkrečios įmonės ar šakos ypatumus. Toks siūlymas pateiktas, atsižvelgus į tai, kad tiek darbuotojų narystės profesinėse sąjungose, tiek kolektyvinių sutarčių kiekybiniai rodikliai yra vieni žemiausių iš ES valstybių", - sako K. Miškinienė.

Ji pabrėžia, kad kolektyvinės sutarties taikymo pareiga nustatoma darbdaviams, todėl jos taikymą jie galės išplėsti ir darbuotojams, kurie nepriklauso profesinėms sąjungoms.

Kaip ELTA jau rašė, antradienį tokioms naujojo Darbo kodekso nuostatoms po svarstymo pritarė Seimas. Kaip numatoma svarstomame projekte, darbo sutarties šalys ir jų atstovai savo interesus galės derinti ir įgyvendinti naudodamiesi socialinės partnerystės formomis.

Socialinės partnerystės šalimis - socialiniais partneriais - būtų laikomi darbuotojų atstovai ir darbdavių atstovai bei jų organizacijos, o partnerystės darbdavio lygmeniu - darbdavys ir darbuotojų atstovai.

Socialinė partnerystė galėtų būti vykdoma šiais lygmenimis: nacionaliniu, šakos (gamybos, paslaugų, profesiniu), teritoriniu (savivaldybės, apskrities), darbdavio, darbovietės.

Darbuotojų atstovais būtų laikomi profesinė sąjunga, darbo taryba ar darbuotojų patikėtinis. Pagal projektą profesinės sąjungos kolektyviai atstovautų savo nariams. Kolektyvinės derybos, kolektyvinių sutarčių sudarymas ir kolektyvinių darbo ginčų dėl interesų inicijavimas būtų išimtinė profesinių sąjungų teisė. Taip pat atskirai liktų galioti Profesinių sąjungų įstatymas.

Prie šių pataisų svarstymo Seimas dar kartą grįš priėmimo metu.