Krizės paveikti lietuviai prekybos centruose žvalgėsi pigesnių prekių. Sumažėjusios pajamos ir nedarbas privertė pirkėjus rinktis pigesnius produktus bei planuoti pirkinius. Bet atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos pirkėjai po krizės elgiasi skirtingai: dalis jų ieško naujovių, išbando vis kitus produktus, kita dalis renkasi mėgstamus prekės ženklus, neatsižvelgdami į kainą.
Pirkėjų elgsenos tyrimą atlikusios rinkos tyrimų bendrovės "GfK CR Baltic"Lietuvos padalinio vadovas Andrius Norkevičius sako, kad tyrimas atskleidė įvairiopą Lietuvos pirkėjo paveikslą.
"Lietuvos pirkėjas - vidutinis europietis arba sumanus išlaidautojas, - teigia A. Norkevičius. - Tyrimas parodė, kad Lietuvos pirkėjų tipai atitinka Europos šalių segmentų vidurkius, o bendra segmentų struktūra artimiausia Prancūzijai."
Trečdalį Lietuvos pirkėjų (29 proc.) sudaro segmentas "Aš" pirkėjas. Tai toks pirkėjas, kuris nėra labai jautrus kainai, bet impulsyvus ir mėgstantis naujoves. Tokie pirkėjai plaukia priešakyje visų "srovių". Lietuvoje tai pats didžiausias segmentas, o 60 proc. šio tipo pirkėjų sudaro vyrai. Jame dominuoja pirkėjai iki 29 metų amžiaus (37 proc.).
"Segmentui "Aš" pirkėjas priklausantys lietuviai ieško naujovių, visuomet nori nusipirkti rinkoje naują produktą, - pasakoja A. Norkevičius. - Be to, jam patinka leisti laiką parduotuvėje, ieškoti prekių, kurių vieta nuolat keičiama, jis perka paruoštą maistą ir reaguoja į rinkodaros priemones prekybos vietose, bet jo nevilioja akcijos.
Kitas vyraujantis pirkėjų tipas Lietuvoje - "taupus" pirkėjas (26 proc. visų pirkėjų). Tai pirkėjas, kuris jautrus kainai, yra sąmoningas ir saikingas. Lietuvoje šį segmentą sudaro vyresnio amžiaus žmonės - 61 proc., vyresni nei 40-ies.
"Taupus" pirkėjas lygina kilogramo kainas, perka su pirkinių sąrašu, nes neretai jo ir suplanuotos lėšos pirkiniams ribotos. Be to, jis nesielgs spontaniškai, jo neveiks jokie specialūs rinkodaros veiksmai prekybos vietose.
"Lietuvoje, kaip ir kaimyninėje Lenkijoje, būti "taupiam" yra labiau būtinybė nei laisvai pasirenkama pozicija ar pirkimo stilius. Lemiami veiksniai šiuo atveju yra nedarbas ar išėjimas į pensiją, labai apribojantys perkamąją galią ir verčiantys ypatingą dėmesį skirti pirkimo išlaidų biudžeto kontrolei, - teigia A. Norkevičius.
Jaunieji pirkėjai dažniau priklauso "nerūpestingųjų" segmentui. Šio tipo pirkėjų Lietuvoje yra 18 proc. Toks pirkėjas orientuotas į prekės ženklą ir kokybę, bet kaina jam nėra pats svarbiausias veiksnys perkant. Panašią dalį - 17 proc. - sudaro vadinamieji "rutininiai" pirkėjai, kurie pirkimą laiko būtinybe, o ne malonumu, ir jie yra ištikimi išbandytiems prekių ženklams ir vienai ("mėgstamiausiai") parduotuvei.
Mažiausią dalį Lietuvos pirkėjų - 10 proc. - sudaro "bandos instinkto genami" pirkėjai, kurie yra smalsūs, sekantys reklamas, o pirkimu tenkina savo socialinius poreikius - buvimo tarp žmonių ir bendravimo. 60 proc. visų "bandos instinkto genamų" parduotuvių lankytojų sudaro moterys.
Dalis pirkėjų visiškai nenaudoja pirkinių sąrašo. Jie į prekybos centrą ateina ne tik apsipirkti, bet ir praleisti laiko. Dalis sprendimų priimami čia pat.
"Tyrimai rodo, kad 70 proc. sprendimų padaroma parduotuvėje, todėl pirkėjams nereikia pirkinių sąrašo, - pasakoja A. Norkevičius. - Todėl dalis vartotojų parduotuvėje tampa tiesiog pirkėjais, kuriuos veikia prekybos vietos aplinka, prekių išdėstymas ir reklama prekybos vietose, kiti ieško naujų, dar nematytų produktų, treti tiesiog maloniai leidžia laiką parduotuvėse ir kaip prekės patenka į jų pirkinių krepšį, paaiškinti negali", - teigia tyrimą atlikusios bendrovės vadovas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą