Ekonomistų teigimu, tokios iniciatyvos galėtų priversti verslininkus labiau konkuruoti, bet tik tada, jeigu būtų masiškesnės ir būtinai – konkretesnės, praneša LTV „Panorama“.
„Maximos“ atstovės teigimu, prekybos tinklas akciją vertina tolerantiškai, nes platinamas laiškas – vieno žmogaus nuomonė, kuria jis nepaaiškina, kodėl tinklą kaltina keliant kainas.
„Nepastebėjome [sumažėjusio pirkėjų srauto]. Kažkokių agitacijų, mitingų ar kažkokių veiksmų niekas nesiėmė. Vyksta normali prekyba“, – tvirtino Lina Muižienė, „Maximos LT“ Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė.
Internete pirmiausia raginama boikotuoti „Maximą“, vėliau – ir kitus tinklus.
„Maximai“ tokia inicijatyva – ne pirma. Nepirkti jos parduotuvėse kviesta ir 2003-aisiais, kai tinklo savininkai įkūrė koncerną „Leo Lt“. Tačiau ir tąkart akcija nesulaukė pirkėjų palaikymo.
Ekonomistų teigimu, tokios žmonių iniciatyvos – žingsnis kainų skaidrumo link, bet sunku ką nors boikotuoti, kai maisto vis tiek reikia kažkur pirkti.
„Kadangi kalbama apie tokias prekes, be kurių neįmanoma apsieiti, tai jos bus perkamos anksčiau ar vėliau, arba bus perkamos iš konkurentų.
Jeigu bus nukreipta akcija į vieną kokį nors tinklą, tai laimės kiti, nes žmonės vis tiek pirks“, – sako Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka.
Anot ekonomistų, prekės didžiuosiuose tinkluose išties brangios, o mažieji prekybininkai ištumti iš rinkos – tai lemia mažesnę konkurenciją joje. Tačiau kad boikotai būtų kam nors naudingi – abejojama.
„Iki šiol mūsų patirtis rodo, kad didelio palaikymo iš gyventojų pusės tikrai nebūna. Galbūt dėl to, kad konkrečiai ir nėra įvardijama, kokiomis aplinkybėmis žmonės turėtų būti nepatenkinti.
To konkretumo ir trūksta, kad tai turėtų bent kiek žymesnį poveikį visuomenėje“, – sako Rimantas Rudzkis, banko „DnB Nord“ vyriausiasis analitikas.
Pasak R. Rudzkio, akcija sulauktų didesnio palaikymo, jeigu būtų nurodoma, kokios konkrečios tinklo savybės netenkina žmonių, o ne vadovaujamasi bendrais šūkiais.
Pirkėjai sako, kad panašios akcijos jiems nelabai rūpi ir neturi įtakos jų apsipirkimui.
„Esu nusistatęs, kiek per dieną galiu išleisti ir tiek išleidžiu“, – sakė vienas LTV „Panoramos“ kalbintas pirkėkas.
„Aš žiūriu, kad man būtų arčiau namų, patogiau ir tiek. Ir vis tiek žiūri daugmaž kokios kainos“, – teigė kitas.
Prie sėkmingų iniciatyvų galima priskirti 2008-ųjų vasarą buvusį kvietimą degalų piltis tik už vieną litą. Internetu žmonės vieni kitus taip pat yra raginę nepirkti pabrangusio cukraus ar prekių, kuriose yra E priedų ar genetiškai modifikuotų organizmų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą