Labrenciškių kvartalui - individualūs rūšiavimo konteineriai

Iš viso bus išdalinta apie 200 tokių konteinerių, kuriuos Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) gavo iš Pakuočių tvarkytojų asociacijos.

Pasak konteinerius dalinsiančio bendrovės "Specialus autotransportas" vadovo Laimono Žemaičio, Labrenciškės gyventojams nereikės būti namie konkrečiu metu ar pasirašyti, kad gavo konteinerį. Kartu su juo bus duodamas ir vienkartinis maišas bei instrukcija, kaip rūšiuoti.

"Į konteinerį bus galima mesti tik stiklo tarą. Į maišą - plastiką, popierių, kartoną ir metalą, pavyzdžiui, skardines. Kai darbuotojai ištuštins šį konteinerį, paliks ir naują maišą. Pripildyto maišo turinys vietoje nebus tikrinamas, tačiau jei pačiame konteineryje bus ne tik stiklas, jis nebus ištuštinamas", - sakė L. Žemaitis.

Numatoma, kad šie konteineriai bus ištuštinami kas dvi savaites.

Kol kas Klaipėdoje atliekų rūšiavimo individualiuose namuose patirtis yra karti. Ten, kur atliekų vežėjai dalijo šiukšlėms rūšiuoti skirtus maišus, iš 2,5 tūkst. gyventojų tik 600 parodė susidomėjimą rūšiavimu. Būtent todėl šiemet ketinama pradėti pratinti gyventojus rūšiuoti pakuočių atliekas ne iškart visame mieste, o viename kvartale.

Tuo metu į didžiuosius rūšiavimui skirtus konteinerius Klaipėdoje pernai buvo atnešta dvigubai daugiau popieriaus, 60 proc. daugiau plastiko ir 24 proc. daugiau stiklo nei ankstesniais metais.

"Pavienių rūšiavimo konteinerių aptarnavimas yra brangus. Ekonomiškai nenaudinga siųsti atliekų vežėją į kitą miesto dalį ištuštinti vieno ar dviejų konteinerių. Todėl rūšiavimas mieste bus diegiamas kvartalais. Be to, už pakuočių atliekų surinkimą ir rūšiavimo infrastruktūros sukūrimą yra atsakingos Pakuočių tvarkymo organizacija ir "Žaliasis taškas". Planuojama, kad iki 2016 metų pakuočių rūšiavimo konteineriai bus išdalinti visiems Klaipėdos miesto individualių namų gyventojams" - sakė KRATC Ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkė Ramunė Šličienė.

Anot jos, kiekvienas mūsų turime suprasti, kad išrūšiavus tai, kas mums nebereikalinga, į sąvartyną pateks mažiau atliekų ir šis veiks ilgiau. Be to, atliekas rūšiuoti namuose yra efektyviausiai, nes vėlesnis rūšiavimas sąvartynuose kainuoja žymiai brangiau, o šią kainą komunalinių paslaugų mokesčių pavidalu vis tiek sumoka gyventojai.

"Mes visi esame surišti viena virvele ir kiekvienas turime rūšiuoti, kad atliekų tvarkymas ateityje nebrangtų", - teigė R. Šličienė.

Svarbu ir tai, kad gaminant daiktus iš antrinių žaliavų mažiau teršiama aplinka, sutaupomi pirminiai gamtos ištekliai, kurių atsargos nuolat senka. O Lietuva, naujausiais "Eurostat" duomenimis, 2012 m. buvo viena daugiausiai atliekų į sąvartynus vežančių Europos Sąjungos (ES) šalių (79 proc. visų šiukšlių). Daugiau atliekų į sąvartynus vežė tik Rumunija (99 proc.), Malta (87 proc.), Kroatija (85 proc.), Latvija (84 proc.) ir Graikija (82 proc.).