Šiemet lapkritį, kaip ir praėjusiais metais, 60 kv. metrų ploto buto šildymui senos statybos daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma šalies gyventojų, vidutiniškai suvartota apie 900 kilovatvalandžių per mėnesį. Šis kiekis šilumos gamtinėmis dujomis šildomų miestų gyventojams vidutiniškai kainuos apie 260 litų, lietuvišku biokuru šildomuose miestuose - apie 180 litų.
LŠTA prezidento Vytauto Stasiūno teigimu, mažesnes sąskaitas už šilumą lėmė ne tik šilti orai, bet ir plačiau vartojamas biokuras bei žemesnė nei prieš metus gamtinių dujų kaina.
Vidutinė šių metų lapkričio temperatūra buvo apie 5 laipsnius šilumos. Pernykštis lapkritis buvo vienu laipsniu vėsesnis.
Vidutinė daugiametė lapkričio oro temperatūra yra apie 2 laipsnius šilumos.
Vilniuje šiluma kainuoja 26,63 cento už kilovatvalandę su PVM, prieš metus tarifas sudarė 30,09 cento su PVM. Sostinėje mažesnį šilumos tarifą taip pat lėmė faktas, kad gyventojams nebereikia dengti vadinamojo "Imbraso mokesčio".
Klaipėdoje šilumos tarifas lapkritį sudarė 25,64 cento su PVM, pernai gyventojai už šilumą mokėjo 28,23 cento su PVM.
Šiauliuose šiluma kainuoja 25,09 cento su PVM, prieš metus tarifas sudarė 26,2 cento su PVM.
Panevėžyje šilumos tarifas lapkritį sudarė 21,82 cento su PVM, pernai - 24,93 cento su PVM.
V. Stasiūno teigimu, šilumos kaina miestuose priklauso nuo to, kaip plačiai juose yra naudojamas biokuras.
"Žalieji" miestai už šilumą moka vidutiniškai trečdaliu mažiau", - sakė V. Stasiūnas
Miestuose, kuriuose šilumos gamybai naudojamas biokuras, vidutinė šilumos kaina sudaro apie 20 centų už kilovatvalandę. Importuojamomis dujomis šildomi miestai už šilumą vidutiniškai moka net 29 centus.
Gamtinės dujos šių metų spalio mėnesį šilumos tiekimo įmonėms kainavo 1751 litą/tne (tona naftos ekvivalento), pernai spalį dujų kaina sudarė 1933 litus/tne.
Už vietinį biokurą įmonės spalį mokėjo 571 litą/tne, prieš metus - 642 litus/tne.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą