Mūsų kaimynai
Norėdami žengti žingsnį į Baltijos šalis, užsienio maisto pramonės atstovai ne taip jau retai pažintį pradeda nuo Latvijos.
Būtent šioje šalyje rengiama didžiausia Baltijos šalyse maisto pramonės paroda "Riga Food".
Be to, Latvijoje maisto produktų gamybai bei valgymo kultūrai skiriama vis daugiau dėmesio - parduotuvių lentynose puikuojasi maisto prekės, paženklintos "The Growing Green in Latvia" logotipais bei Žaliojo šaukšto simboliais, rengiami ekologiniai turgūs, populiarėja kulinarinis turizmas, o Ryga neseniai įstojo į pasaulinę kulinarinę miestų asociaciją.
Ypač traukia Ryga
"Švedijoje paskutiniuoju metu apie maisto kainas kalbama daug niekų. Jeigu norite kokybiškos, namie augintos produkcijos, turėtumėte būti pasirengę už tai mokėti. Tokios diskusijos jau įkyrėjo, ir mes, gamintojai, siekiame rasti alternatyvių rinkų", - taip vieną iš Gotlando salos maisto pramonės atstovų motyvų dalyvauti "Riga Food 2008" įvardijo patys gotlandiečiai.
Pasak morkų augintojo Ejmunds Gard atstovo Odd Norman, įstojus į Europos Sąjungą Latvijoje įvyko daug teigiamų pokyčių, žmonės čia labai domisi maistu.
"Mes buvome ir Lenkijoje ištirti galimybių, ir ten taip pat sulaukėme susidomėjimo. Norėtume investuoti į savo Rytų kaimynes, jau esančias ES narėmis. Pradedame nuo Latvijos, ypač Rygos, kur radome daug į kokybę orientuotų tikslinių grupių", - sakė jis.
Eksporto galimybių ieškančius Gotlando salos atstovus vilioja Latvijos geografinė padėtis - iki jos tik 200 kilometrų. Tarp Stokholmo ir Rygos kasdien kursuoja keltas, o iš Nynashamno į Ventspilį plaukiama penkis kartus per savaitę. Anot O. Norman, gotlandiečiams tai reiškia viena - galimybę kasdien pristatyti produkciją.
Kaip būtinybę skverbiantis į naujas Europos rinkas dalyvavimą Rygos parodoje įvardija ir Italijos maisto produktų bei alkoholinių gėrimų gamintojai. Viešųjų ryšių agentūros "Touche" generalinio direktoriaus Massimo Kuguzi teigimu, italus ypač domino galimybė savo produkciją pristatyti profesionalams - restoranų valdytojams, vyriausiesiems virėjams, importuotojams ir pan.
"Mūsų reklaminės kampanijos rezultatai Latvijoje pranoko visus lūkesčius. Italų vyndariai ir gurmaniškų maisto produktų gamintojai į Baltijos šalis žvelgia su didžiuliu susidomėjimu, matydami greitą Latvijos, Lietuvos bei Estijos ekonomikos augimą ir, žinoma, nuoširdų vietos vartotojų žavėjimąsi itališkais produktais bei vynu", - tvirtino M. Kuguzi.
Pasak Latvijos žemės ūkio ministro Martinš Roze, vis daugiau šalių "Riga Food" įtraukia į savo oficialią darbotvarkę.
Šiemet rugsėjo pradžioje tryliktą kartą vykusioje parodoje dalyvavo per 600 kompanijų iš 37 pasaulio šalių, 17 šalių turėjo nacionalinius stendus.
Žalieji simboliai
Pasak M. Roze, pati Latvija taip pat dalyvauja daugelyje maisto pramonės parodų, rengiamų įvairiose pasaulio šalyse. Populiarinti šalies maisto pramonei per metus iš nacionalinio biudžeto skiriama apie 1,5 mln. latų.
Daugiausiai produkcijos latviai eksportuoja į ES valstybes, o antroji vieta tenka Rusijai. Didžiausią eksporto dalį sudaro žuvis ir pienas, per paskutiniuosius metus pradėta eksportuoti ir grūdus.
Rusija, Baltarusija, Kazachstanas ypač mėgsta latviškus žuvies konservus - apie 90 proc. konservų eksportuojama į šias šalis.
Vietos gyventojai, anot M. Roze, labiausiai mėgsta vietos produkciją. Nepaisant to, kad perkamoji latvių galia sulėtėjus ekonomikos augimui visame pasaulyje krenta, susidomėjimas ekologišku maistu didėja.
Išreikšti valstybės filosofijai ir pažymėti kokybiškiems produktams latviai naudoja obelį vaizduojantį logotipą su užrašu "Growing Green in Latvia". Ženklas simobolizuoja ekologišką, modernų ūkininkavimą, juo pažymėti produktai yra pagaminti iš aukščiausios kokybės ingredientų naudojant pažangias technologijas, kilę iš neužterštos aplinkos.
Nuo 2002-ųjų kokybiški latviški produktai žymimi ir Žaliuoju šaukštu. Šis ženklas reiškia, kad kiekvieno gaminio ingrediento kilmė yra žinoma ir patikrinta. Tiesa, žalias šaukštas gali puikuotis ir ant užsienietiškų maisto produktų, tačiau, anot M. Roze, tikrinami visi ingredientai, tad užsieniečiams šį ženklą užsitarnauti yra sudėtingiau. Šiuo metu Žaliojo šaukšto simboliu žymima 40 įmonių produkcija - iš viso apie 400 gaminių. Skaičius nuolat kinta, nes ženklas suteikiamas pusmečiui.
Pasak M. Roze, yra buvę ir piktnaudžiavimo atvejų, kai Žaliuoju šaukštu pasinaudota neteisėtai, tačiau pakvipus teismams sukčiavusios įmonės nuo produktų pakuočių jį pašalino.
Po Latviją - degustuoti
Išskirtinumo bei žinomumo pasaulyje Latvija siekia ne tik savo istorija, kultūra, pramogomis ir smėlio paplūdimiais, bet ir kulinariniu paveldu. Pasak M. Roze, Ryga nori būti įtraukta į pasaulinį kulinarinio turizmo maršrutą.
"Mes didžiuojamės savo tradicijomis, galime pasiūlyti vienos, dviejų, trijų dienų keliones po Latviją ragaujant pagal vietos tradicijas pagaminto maisto. Tai dabar populiaru visame pasaulyje. Itališkais makaronais ar prancūzišku vynu jau nieko nenustebinsi - to galima įsigyti beveik kiekviename prekybos centre, o mažais kiekiais gaminama vietos produkcija tai padaryti galima, ir mes to siekiame", - sakė ministras.
Pasaulyje sparčiai populiarėjantis kulinarinis turizmas yra kelionės, kurių pagrindinis tikslas - nacionalinės virtuvės patiekalų ragavimas, susipažinimas su vietos maisto produktų gamyba.
Latviai gali pasiūlyti pažintines ekskursijas po alaus, sulčių, pieno produktų, šokolado gamybos įmones, duonos kepyklas, įvairius ekologinius ūkius.
Skaičiai ir faktai
1966 metais uždraudusi naudoti DDT žemės ūkyje, Latvija buvo pirmoji tai padariusi šalis pasaulyje. 1968-aisiais ji taip pat uždraudė chloro organinius pesticidus.
Latvijoje yra 738 vaismedžių ūkiai, iš kurių 270 veikia pagal aplinkai draugiškus principus. Vaisių auginimas yra daugiausiai ES paramos už organinę (užaugintą nenaudojant sintetinių trąšų, herbicidų ir pesticidų) produkciją gaunanti ūkio šaka.
Latvijoje yra 60 profesionalių bitininkų, turinčių per 150 bičių šeimų. Iš maždaug 62 tūkst. bičių šeimų 6846 yra sertifikuotos - gamina organinį medų.
Per 10 metų organinės produkcijos ūkių skaičius Latvijoje išaugo per 100 kartų. Daugiau nei 4 tūkst. ekologinių ūkių užima 150 tūkst. hektarų plotą.
Judėjimas "Slow Food Riga" vienija apie 100 narių - augalinių kultūrų ir gyvulių augintojų, maisto gamintojų ir kt. "Slow Food" (lėtas maistas) įsikūrė kaip pasipriešinimas sparčiai globalizacijai ir greito maisto kultūrai. Ši koncepcija įgyvendinama produkciją auginant natūraliai, pagal senąsias tradicijas. "Slow Food Riga" yra tarptautinio "Slow Food" judėjimo, vienijančio daugiau nei milijoną žmonių 130 šalių, narys.
Giedrė NORVILAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą