Latvijos rinka: vietos dar yra

Specialiai "Vakarų ekspresui" iš Rygos

Rugsėjo 6-9 dienomis Latvijos sostinėje Rygoje vienuoliktą kartą vykusioje tarptautinėje maisto ir technologijų parodoje "Riga Food 2006" dalyvavę lietuviai tikino, kad šios šalies rinkose dar yra vietos lietuviškai produkcijai, nors latviai mūsiškių su dideliu džiaugsmu nepasitinka.

Didžiausioje tokio tipo parodoje Šiaurės Rytų Europoje šiemet savo produkciją pristatė per pusę tūkstančio įmonių iš 35 pasaulio valstybių, 36 bendrovės atvyko iš Lietuvos. Atsižvelgiant į tai, kad Latvija yra trečioji rinka pagal dydį Lietuvos gamintojų eksporto rinka, tai - visai nedaug.

Kai kurie parodos dalyviai "Vakarų ekspresui" pasakojo, kad sąlyginai mažą dalyvių iš Lietuvos skaičių lėmė ir tai, kad rugsėjo 7-9 dienomis Šiauliuose vyko taip pat tarptautinė panašaus pobūdžio paroda "Agrobalt".

Kainomis nekonkuruoja

Parodoje sutiktas nuo 1996-ųjų į Latviją produkciją - riestainius, meduolius ir avižinius sausainius - eksportuojančios UAB "Rieslita" direktorius Linas Pakamanis pasakojo, kad veiklą Latvijoje pradėti nebuvo labai sunku, o dabar svarbiausia išlaikyti kontaktus su esamais klientais.

"Šiuo metu jie - pagrindinis mūsų koziris. Šioje parodoje dalyvaujame dėl to, kad tikimės užmegzti ryšius su kitomis panašaus dydžio vietos įmonėmis. Su latviais galime konkuruoti technologijomis, logistikos ir kitais pardavimų politikos sprendimais, bet tik ne kainomis. Jiems reikia įrodyti, kad esame ne žemesni už juos", - trumpai apibūdino vietos rinkos ypatumus L. Pakamanis. Jis prisipažino, jog jo vadovaujama įmonė Latvijoje bandys dar labiau plėstis - esą vietos tam yra, tik reikia priimti teisingus sprendimus pardavimų vadyboje.

Lietuvos pakuotojų asociacijos prezidentas Faustas Keršys iš dalies patvirtino L. Pakamanio žodžius - anot jo, Latvijoje lietuviai gali išlošti pasiūlę naujas technologijas ar prekių pristatymo būdus.

"Tačiau dalyvaudami parodoje mes nebandome užkariauti Latvijos rinkos. Mums svarbiausia - žvalgai iš Vakarų Europos, kurių kasmet čia atvyksta daugiau", - sakė ne pirmus metus parodoje dalyvaujantis F. Keršys.

Nešvarūs žaidimai

Ne visos į kaimyninę Latviją savo produkciją eksportuojančios Lietuvos įmonės ten laukiamos išskėstomis rankomis. Tai jau įrodė 2003-iųjų vasaros įvykiai - tuomet prie Lietuvos ambasados Rygoje vyko piketai prieš Lietuvos kiaulių augintojus, neva užvertusius savo produkcija Latvijos rinką, kilo nesutarimų tarp abiejų šalių pienininkų. Jie, atrodo, dar nesibaigė.

Rygos pieno kombinato rinkodaros direktorius Igoris Miezis Lietuvos įmonių strategiją Latvijoje apibūdino kaip "nešvarius, tačiau trumpus žaidimus".

"Jie savo produkciją pardavinėja dempinginėmis kainomis. Neturim kitos išeities ir dėl to esame priversti patys mažinti kainas. Bet, mano manymu, visa tai truks neilgai, - "Vakarų ekspresui" sakė I. Miezis. - Be to, labai sudėtinga įrodyti, kur prasideda ir baigiasi dempinginių kainų ribos, todėl sunku sulaukti pagalbos iš Vyriausybės."

Nepaisant to, Rygos pieno kombinato santykiai su Lietuva nėra visiškai įšaldyti - įmonė nežymią dalį savo produkcijos eksportuoja į Lietuvą, o Latvijoje šios bendrovės produkcijos daugiausiai nuperka lietuviško kapitalo įmonė "VP Market".

Šalia Rygos veikianti duonos kepykla "Lači" ignoruoja šios įmonės prekybos centrus, tačiau dėl visai kitų priežasčių.

"Mes norime, kad mūsų produkcija būtų išskirta, o šiuose prekybos centruose ji sumetama į vieną krūvą su kitų įmonių gaminiais. Dėl to neeksportuojame savo kepinių į Lietuvą", - "Vakarų ekspresui" sakė "Lači" valdybos pirmininkas Normundas Skaugis.

Eina viena linkme

Parodoje apsilankiusi Lietuvos žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė pirmiausiai susitiko su kitų Baltijos šalių ir Lenkijos žemės ūkio ministrais, tačiau kalbėjosi ne apie šalių žemdirbių santykius, o apie rizikos valdymo žemės ūkio sektoriuje mechanizmus bei bendras strategijas. Pasak K. Prunskienės, Lietuvos ir Latvijos žemės ūkio sektoriaus bendrovių santykiai yra normalūs.

"Nepasakyčiau, kad santykiai yra nedraugiški. Tarp žemdirbių, žinoma, vyksta arši konkurencinė kova, tačiau valstybiniu lygmeniu šalys eina viena linkme - siekia gero abiejų valstybių žemdirbiams. Latvijoje mes turim geras pozicijas ir nemanau, kad greitu laiku jas prarasime", - sakė ministrė.

Latvijos žemės ūkio ministras Martinas Rozė spaudos konferencijoje Lietuvos neišskyrė iš kitų valstybių, į Latviją eksportuojančių savo produkciją. Anot jo, laisvoje rinkoje tai - normali situacija.

"Mes atsigriebiame eksportuodami medieną. Jos importas finansine išraiška sudaro beveik pusę visos Latvijos eksportuojamos produkcijos", - sakė M. Rozė.

Valdas PRYŠMANTAS