Kai į Lenkiją traukia tokios minios lietuvių, netruko atsirasti su apsipirkimu Lenkijoje susijusių paslaugų. Kad pirkėjams nereikėtų rūpintis kelione, ėmė rastis siūlančiųjų nuvežti į geriausias vietas apsipirkti ir taip padėti keliautojams sutaupyti laiko. Vidutiniškai tokia kelionė kainuoja apie 20-30 eurų.
Tačiau tiems, kurie nenori eikvoti laiko ilgose kelionėse, pateikiama alternatyva apsipirkti Lenkijoje neiškeliant kojos iš namų. Tokį verslą pradėjęs verslininkas Tomas K., siūlantis prekių pristatymą iš Lenkijos, sako, kad tokia paslauga tautiečiai drąsiai naudojasi. „Viskas vyksta labai paprastai. Apsipirkdami Lenkijoje veikiančioje elektroninėje parduotuvėje, apmokėdami savo prekių krepšelį nurodote, jog pageidaujate, kad prekės jums būtų pristatytos. Kaip ir apsiperkant internetinėse parduotuvėse Lietuvoje. Tačiau vietoj savo adreso parašote mūsų sandėlio adresą Lenkijoje. O tuomet prekes jums jau pristatome mes“, - teigia pašnekovas.
Net jei pirkėjai sunkiai susivokia internetinėje erdvėje ir norimas prekes surasti jiems ne taip paprasta, pardavėjas tvirtina visuomet galintis padėti ir patarti, kokias prekes geriau rinktis ir kur ieškoti norimo pirkinio.
Tiesa, kol kas tokiu būdu galima užsisakyti tik ne maisto prekių, tačiau netrukus verslininkas ketina pristatyti ir maisto iš Lenkijos parvežimo į Lietuvą paslaugą. Į Lenkiją patiems važiuoti ir stovėti milžiniškose eilėse daugiau nebereikės.
Paklaustas, ką dažniausiai tautiečiai perka Lenkijoje, Tomas sakė, kad vienos populiariausios prekės tikrai nėra, nes žmonės perka beveik viską: „Nes viskas pigiau. Perka ir statybines medžiagas, ir batus, ir drabužius, prekes vaikams. Dabar buvo gana populiarios padangos, kurios Lenkijoje taip pat pigesnės. Teko girdėti nemažai atsiliepimų, kad padangų keitimo sezono metu Lenkijoje miestelių automobilių servisus užplūdo lietuviai, nes čia net ratų montavimo paslauga gerokai pigesnė. Vienos padangos pristatymas į Lietuvą su mūsų atvežimu kainuoja 5 eurus, batų poros - 3 eurus. Mokestis nedidelis, o žmonės, net ir sumokėję pristatymo mokestį, vis tiek lieka patenkinti apsipirkimu. Nes kalbame ne apie sutaupytas kelias dešimtis eurų, o apie didžiules sumas.“
Verslininkas sako, kad dėl kainų su kaimynine šalimi skirtumo pirmiausia reikia kaltinti eurą: „Jau visi matome, kad įvedus eurą tikrai viskas pabrango. Dauguma prekių ir anksčiau keliavo iš Lenkijos - tiek į Gariūnų turgavietę, tiek į parduotuves. Žinoma, žmogus, investuodamas, nori užsidirbti. Tad jei verslininkas investuoja pinigus į didelį užsakymą, jis nori ir uždirbti daugiau. O jei dar turi parduotuvę, už kurią reikia mokėti nuomą ir dar atlyginimą pardavėjai... Tai pabrangina prekę. Kiek man žinoma, įvedus eurą kai kurie verslo žmonės kainas skaičiais sulygino, liko tik kitokia valiuta. Lietuvoje susidarė tokia situacija, kad viskas pabrango, tačiau atlyginimai, jei kam ir pakilo, tai 10 ar 20 eurų. O kiek dar gauna minimalų atlyginimą, kuris nustatytas įstatymo. Kad pragyventų, verslu užsiimantieji dirbtinai sukėlė kainas, o paprasti pirkėjai keliauja į Lenkiją ir ten išveža Lietuvoje uždirbtus pinigus. Lenkijai tai didžiulė laimė. Juk nėra didesnio pasisekimo verslui kaip besibūriuojantys ir eilėje stovintys pirkėjai, kurie atėjo patys tau nieko papildomai nedarant.“
Socialiniame tinkle „Facebook“ esanti grupė „Apsipirkimas Lenkijoje“ vienija per 32 tūkst. bendraminčių, kurie savo Lietuvoje sunkiai uždirbtus pinigus drąsiai leidžia ten ir tuo džiaugiasi, nes sutaupo. „Vakaro žinių“ kalbinti gyventojai, vardija kone visas prekių grupes, kurias renkasi Lenkijoje, ir visi tikina, kad kartą ten apsipirkus už 100 ar 150 eurų, į parduotuvę Lietuvoje nebereikia užsukti visą mėnesį. Savo akimis pamatę analogiškas ar net tas pačias prekes už gerokai mažesnę kainą, tautiečiai sako nebetikintys, kad mūsų krautuvėse kainos pučiasi neva nuo didesnio nei Lenkijoje PVM.
Karolina iš Jonavos, Lenkijoje apsiperka metus:
Pirmą kartą į Lenkiją važiuoti susigundėme daugiau dėl pramogos, nes pradžioje labai skeptiškai į tai žiūrėjau, bet vyro bendradarbis pasiūlė pabandyti. Nuvažiavome ir štai nuo praėjusių metų kovo važiuojame kiekvieną mėnesį. Beje, reikia pasakyti, kad ten sutikti lietuvį lengviau nei lenką. Ir bendravimas čia jau kitoks. Namuose parduotuvėse stumdomės ir pykstamės, o Lenkijoje vieni kitiems patariame, kokie produktai skanesni ir geresni.
Kelionė pirmyn ir atgal mums kainuoja apie 20 eurų, o laiko visai neskaičiuojame, nes tai kartu būna ir šiokia tokia pramoga. Kartais kartu ir kokį kaimyną paimam, o kartais važiuojame vieni, tuomet ir prekių daugiau pavyksta parsivežti. Perkam daug, tad parvažiuojame su sausakimšu automobiliu.
Dažniausiai apsiperkame parduotuvėje „Tesco“. Žinome, kad joje brangiau nei „Kaufland“ ar bazėse, bet mums labiau tinka parduotuvės, kurios dirba ilgiau ir kur yra didžiulis prekių pasirinkimas. Sakyčiau, kad „Tesco“ yra šiek tiek panaši į mūsų „Maximą“ ar „RIMI“, o „Kaufland“ į „Norfą“. Esame porą kartų užsukę ir į „Lidl“ parduotuvę, tačiau dažniausiai ten lietuviai lentynas taip iššluoja, kad net nebėra, ką ir pirkti.
Kiekvieną mėnesį stengiamės nusipirkti bent penkis kilogramus kiaulienos, vištienos filė, kalakutų sparnelių, kurie, beje, ten būna labai švieži. Visuomet perkame ir gyvūnų prekių. 10 kg šunų ėdalo kainuoja apie 6 eurus, o 12 dėžučių pakuotė konservų katei apie 3 eurus. Taip pat kiekvieną kartą perkame įvairių sūrių, pieno. Vienas 12 pakelių pokas pieno kainuoja apie 3,5 euro. Taip pat gerokai pigiau kava ir arbata, visuomet perkame makaronus, kruopas, vaisius, daržoves. Net patys pigiausi makaronai išvirti nesukrenta, yra tikrai skanūs. Beje, nuo to laiko, kai apsiperkame Lenkijoje, pradėjome leisti sau įsigyti ir sveikesnių produktų, tokių kaip kokosų aliejus ar viso grūdo duona. Kai perkame tik maistą, išleidžiame apie 150-200 eurų jau su kelione. Kai perkame ir higienos prekes, išleidžiame apie 300 eurų.
Namuose turime didelį šaldiklį, tad šaldome viską nuo batono iki sviesto. Esame trijų asmenų šeima, namuose auginanti didelį šunį ir katę, o apsipirkę už 200 eurų, į parduotuvę Lietuvoje einame tik dešros sumuštiniams, nes lenkiška mums nepatiko. Štai ir šį mėnesį, nors iki pabaigos liko vos kelios dienos, parduotuvėje dar nebuvome, net saldainių dukrai, ir tų pirkti nereikėjo.
Lenkijoje lietuviai tikrai perka ir alkoholį, sako, kad čia parduodama degtinė kokybiškesnė ir nuo jos po vakarėlio nebūna sunkių pagirių. Prieš vestuves pirkome nemažai vyno, tiek sausas, tiek desertinis kainavo po 3 eurus.
Man regis, tai rodo, kokie gobšūs Lietuvoje yra verslininkai. Juk Lenkijoje kai kurių prekių PVM net didesnis nei Lietuvoje, o kaina vis tiek mažesnė. Ir ne tik Lenkijoje. Mano sesuo gyvena Londone, ji visuomet stebisi mūsų kainomis ir prekių kokybe. Pasirodo, pirkti drabužius ir siųstis iš Londono į Lietuvą apmokant siuntimą vis tiek yra pigiau, nei apsipirkti Lietuvoje. Pastarasis mano pirkinys iš ten buvo bėgimo bateliai „Nike“, kurie su siuntimu iš Anglijos kainavo 35 eurus. Parduotuvėje Lietuvoje jų kaina 48 eurai. Tai argi čia ne verslininkų gobšumas?
Gerda iš Vilkaviškio, Lenkijoje apsiperka beveik 10 metų:
Į Lenkiją apsipirkti važiuodavome dar tais laikais, kai būdavo siena, dabar su vyru ir vaiku mums apsipirkti ten kainuoja daug pigiau nei Lietuvoje. Dažniausiai mūsų pirkinių krepšelyje atsiduria maisto produktai, tokie kaip mėsa, taip pat perkame buitines prekes. Kas mėnesį apsipirkdami Lenkijoje išleidžiame apie 150 eurų ir tuomet jau iki kito apsipirkimo maisto pirkti beveik nereikia, nebent kartais duonos ar grietinės. Ką perkant yra pavykę sutaupyti daugiausiai, tai baldai vaiko kambariui. Su 300 eurų nuolaida ir 100 eurų mažesne kaina baldai mums išėjo apie 400 eurų pigiau nei Lietuvoje.
Net jei apsipirktume Lietuvoje, nesakau, kad būtų sunku pragyventi, tačiau turėtume save gerokai apriboti. Nes dabar, kai apsiperkame Lenkijoje, galime leisti kartais ir papramogauti. Perkant Lietuvoje to reikėtų atsisakyti.
Ineta iš Klaipėdos, Lenkijoje apsiperka 2 metus:
Mūsų šeimoje du suaugę ir vienas vaikas, tad Lenkijoje, galiu drąsiai pasakyti, perkame viską. Pradedant maistu, prekėmis vaikui, gėrimais, baigiant buitine chemija ir net statybinėmis medžiagomis. Vasarą planuojame vestuves, tad net alkoholinių gėrimų visai šventei prieš kelias savaites įsigijome Lenkijoje. Vieno apsipirkimo metu, kurio prekių mums užtenka visam mėnesiui, išleidžiame apie 100 eurų. Ir nors kelionė mums gana ilga, važiuoti vis tiek apsimoka, nes sutaupome apie 150-200 eurų.
Mūsų aplinkoje nemažai žmonių, kurie taip pat važiuoja į Lenkiją apsipirkti. Žinoma, labai norėtųsi, kad to nereikėtų ir situacija mūsų šalyje pasikeistų, nes kad kainos skiriasi tik dėl PVM, sunku patikėti, manau, daug įtakos turi ir mūsų verslininkų gobšumas. Politikai galėtų apginti žmones.
Rolandas iš Alytaus, į Lenkiją apsipirkti važiuoja 2 metus:
Lenkijoje dažniausiai perkame maisto produktus: vištienos krūtinėlę, ketvirčius, kiaulienos sprandinę, liežuvį, vytintas dešras. Taip pat Lenkijoje perkame ir drabužius dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų šeimai. Beje, Lenkijoje lietuviška mėsos produkcija kartais net pigesnė nei pas mus. Pavyzdžiui, vytintos dešros 125 g pakuotė Lietuvoje kainuoja 1,25 Eur, O Lenkijoje tos pačios dešros 250 g pakuotė tik 0,99 Eur.
Į Lenkiją važiuojame dažniausiai kas antrą mėnesį. Prieš tai visuomet susidarome sąrašą, ko tikrai reikia, ir prieš tai apžiūrime, kokios akcijos Lietuvoje. Nusipirkti maisto ir drabužių mums pavyksta už maždaug 350-400 eurų, bet tada du mėnesius į parduotuvę reikia tik duonos, druskos ar kitų smulkmenų. Manau, kad Lietuvoje išleistume maždaug 150 eurų daugiau.
Kodėl situacija tokia, sunku net pasakyti. Tai lemia ir PVM, ir kiti dalykai. Matyt, mūsų verslininkai labai nori uždirbti kuo greičiau savo milijonus. O politikai nieko nedaro ir padaryti negali, matyt, patys yra priklausomi nuo jų. Politikai pažadus tik prieš rinkimus dalija, o po jų viską greitai pamiršta.
Lenkijoje taikomi PVM tarifai (2016 m. gegužės mėn.)
23 proc. - bazinis dydis (statybinės medžiagos)
7 proc. - vaisiai ir daržovės, gyvi gyvūnai ir gyvūninės kilmės produktai, sodinukai, sėklos, malkos, žuvis, mėsos konservai ir mėsos produktai, vaisiai ir daržovių konservai, gyvūninės ir augalinės kilmės aliejai, pieno produktai, grūdų produktai, makaronai, cukrus, kava, arbata, sultys, trąšos, pesticidai, vanduo, knygos, laikraščiai, žurnalai, prekės, susijusios su sveikatos apsauga, higienos prekės, dezinfekavimo priemonės ir kitos prekės (bendrai apie 187 prekių kategorijos).
3 proc. - grūdai, bulvės, pramoniniai augalai, riešutai, vynuogės, mėsa, grūdai (javai) ir kiti neapdoroti maisto produktai (bendrai 66 prekių kategorijos).
Šaltinis - Lenkijos Respublikos ambasados Prekybos ir investicijų rėmimo skyrius Vilniuje
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą