Stovėjimo aikštelėse – automobiliai lietuviškais valstybiniais numeriais, prekybos centruose – lietuvių kalba. Prieš Kalėdas lietuviai vėl plūdo į Lenkijos pasienio miestus ir miestelius. Pirkėjai nepaisė kalbų apie euro atžvilgiu stiprėjantį Lenkijos zloto kursą ar kaimyninėje valstybėje brangstančias prekes.
Rudenį Lenkijos parduotuvėse lietuvių buvo gerokai sumažėję. Bet apskaičiavę, kad šventėms perkant daugiau įmanoma sutaupyti, jie vėl suaktyvėjo.
Į mėsą dar žvelgia įtariai
Prieš kelias dienas prie didžiausių prekybos centrų „Lidl“, „Kaufland“ Suvalkuose du trečdaliai automobilių buvo iš Lietuvos. Kiek mažiau lietuvių pirkėjų sulaukė tik mėsos produktų prekyvietė „Hurtownia Wedlin“, mat po skandalo dėl techninės druskos naudojimo į lenkų produkciją dar žvelgiama įtariai.
Nesunku įsitikinti, kad Lenkijos parduotuvėse lietuvius labiausiai domina pieno produktai, miltai, cukrus, mineralinis vanduo, kačių ir šunų ėdalas. Šių prekių atvykėliai perka didžiausias pakuotes. Lietuviai į Lenkiją prieš Kalėdas važiavo ir drabužių, prekių kūdikiams, statybinių medžiagų.
Sutaupė penkis šimtus litų
„Važiuoti apsipirkti į Lenkiją maisto produktų tik vienai šeimai iš toliau tikrai neapsimoka, todėl Suvalkuose, Augustave, Balstogėje apsiperka žmonės iš Kauno, Marijampolės, Vilkaviškio“, – aiškino iš Kauno atvažiavusi Aldona.
Anksčiau į kaimyninę šalį apsimokėjo važiuoti nusipirkti prekių ir už kelis šimtus litų. Keliaudavo į Lenkiją ne tik suvalkiečiai, bet ir Vilniaus, net Ignalinos, Ukmergės gyventojai.
Aldona – smulkioji verslininkė, Lenkijoje perka prekių savo parduotuvei. Paaukojusi gerą pusdienį Suvalkuose ji įsigijo maisto produktų už 5 tūkst. litų. Apskaičiavo, kad sutaupė apie 500 litų. Prekių jai užteks savaitei.
„Tai nėra daug. Anksčiau daugiau sutaupydavau. Dabar dar ir kelias prastas. Ne taip lengva važiuoti į Lenkiją apsipirkti“, – aiškino kaunietė.
Dairosi į pieno produktus
„Ką perkame? Kas pigiau. Bet į pačius pigiausius produktus nežiūrime. Jie – labai prastos kokybės“, – sakė iš Pilviškių (Vilkaviškio r.) į Suvalkus atvažiavęs Benjaminas Rekertas.
Pilviškietis buvo nusipirkęs kelias pakuotes pieno, jogurto. Vienas pieno pakelis Lenkijoje kainuoja 80 centų, o kartais ir litu pigiau nei Lietuvoje.
„Pieno produktų kainos Lietuvoje nežmoniškos. Kai kurie jų Suvalkuose triskart pigesni. O lenkų produkcijos kokybė ne prastesnė, o gal net geresnė“, – kalbėjo B. Rekertas.
Kaip ir kiti lietuviai, jis patvirtino: kad apsimokėtų kelionė, reikia pirkti prekių ne mažiau kaip už tūkstantį litų.
Beveik kiekvieno lietuvio krepšelyje ar vežimėlyje buvo ir cukraus, miltų, kurie Lenkijoje taip pat pigesni.
Atsiveža ėdalo keturkojams
Pažvelgus į pirkėjų krepšius ar vežimėlius atrodo, kad linksmiausios Kalėdos turėtų būti lietuvių katėms ir šunims. Keturkojų ėdalas Lenkijoje gerokai pigesnis. Tarkime, maišas šunų ėdalo kainuoja 12,59 lito. Lietuvoje už tokį pat tektų mokėti per 30 litų.
„Į automobilio baką pilu dyzeliną. Nuvažiavus į Lenkiją man pakanka nupirkti du didelius maišus kačių kraiko ir degalai jau atsiperka. Augustave vienas toks maišas nekainuoja nė 9 litų, o pas mus – daugiau nei 30 litų. O kur dar kitos prekės?“ – dėstė netoli Marijampolės gyvenantis Algis Zubrickas.
Jis kačių ir šunų ėdalo atveža ir kaimynams. Jo augintiniai taip įprato prie lenkiškos produkcijos, kad nė nežiūri į pirktą Lietuvos parduotuvėse.
Ieškos statybinių medžiagų
„Apsidžiaugiau, kad Lietuvoje radau automobilinę kėdutę vaikui su nuolaida. Ji kainavo 169 litus. Be nuolaidos ji man būtų atsiėjusi 269 litus. Bet panaršęs internete tokią pat kėdutę Lenkijos parduotuvėje radau už 150 litų su pristatymu“, – apgailestavo marijampolietis Aldas.
Šis statybininkas į Lenkiją buvo atvykęs statybinių medžiagų. Jų čia rado pigiau, bet lenkai prekybininkai už atvežimą paprašė 300 litų, todėl jų atvažiuos vėliau savo transportu. Užtai marijampolietis prisipirko vaišių Kalėdų stalui.
Nenori prikimšto šaldytuvo
Vis dėlto ne visi lietuviai taip džiaugiasi vizitais į Lenkiją. Auksė iš Kauno tvirtino, kad į prekybos centrą „Kaufland“ Suvalkuose užsukusi tik pakeliui į namus iš Vokietijos, kur gyvena jos duktė.
„Kadaise ir aš į Lenkiją važiuodavau. Bet pradėjau skaičiuoti. Geriausiu atveju maisto produktai ten 20–25 procentais pigesni. Pamaniau – kokia prasmė važiuoti, jei atmetus išlaidas degalams lieka 150 litų? Ir tai perkant ne mažiau kaip už tūkstantį litų. Be to, dar ir pusdienį reikia sugaišti. Maisto už tūkstantį litų mūsų keturių asmenų šeima suvartoja per mėnesį. Vadinasi, jo privalau pirkti tokiam laikui, laikyti šaldytuve, vartoti nešviežią. Nesąmonė“, – sakė Auksė.
Kaunietės vyras Rimantas pažvelgė dar plačiau: „O kur dar prisipirkimas nereikalingų daiktų mąstant: „Jei jau atvažiavau šimtus kilometrų, tai reikia pirkti?“ Jeigu tą energiją skirtume darbui, o ne kelionėms, tikrai gyventume geriau. Ir kaimynai mus labiau gerbtų.“
Anot Rimanto, šeimininkės vietoj dešimčių kilogramų pigių lenkiškų dešrelių geriau nusipirktų kelis kilogramus mėsos ir namuose paruoštų skanių troškinių, kepsnių. Tai būtų tikrai sveikesnis maistas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą