Lietuviški karpiai iš Zarasų rajono žuvininkystės ūkio į Sankt Peterburgo ir Maskvos parduotuves dar neiškeliavo. Eksportui tik rengiamasi. Tačiau dėl augančio eksporto lietuvių Kūčių stalas tikrai nenukentės.
Jau kelerius metus Lietuvos žuvininkystės ūkiai vidaus rinkoje parduoda tik apie pusę iš 4000 tonų tvenkiniuose išauginamos žuvies. Kita dalis keliauja į užsienį – dažniausiai Lenkiją, Latviją, Vokietiją. O ten, siūlant nedidelę kainą, produkcijai keliami nemaži reikalavimai.
„Ne per seniausiai gavome džiugią žinią, kad, išanalizavus visus dokumentus, buvo gautas teigiamas atsakymas, kad šie, kiek man žinoma, keturi ūkiai yra įtraukti į sąrašą, kurie gali savo žuvis eksportuoti į Rusijos respubliką“, – sakė AB „Vasaknos“ direktorius Algirdas Šiukčius.
Bendrovės vadovas neslepia: didžioji Rusijos rinka, kurioje lietuviai bandys konkuruoti su baltarusiais, – ir džiaugsmas, ir rūpestis. Džiaugsmas dėl atsiveriančių pardavimo galimybių, rūpestis – dėl papildomų sąnaudų ir gaišaties. Žuviai išvežti į trečiąsias šalis reikia ne tik gausybės leidimų, sertifikatų, bet ir specialių automobilių. Tačiau svarbiausia – turėti pirkėją, kuriam ne kiekvieną žuvį įpirši.
„Ypatingai dažnai pageidaujama pirkti eršketų. Jie turėjo natūralių eršketų, bet priėmus traptautinę konvenciją, skelbiančią apie reikšmingai sumažėjusį šių žuvų skaičių ir įpareigojančią juos saugoti, todėl gaudyti mažiau, nuo šiol eršketai kaip ir karpiai auginami dirbtinai. Taigi, jei jie pasirengę pirkti ir mokėti normalius pinigus, kodėl gi jų neeksportuoti?“, – dėstė Nacionalinės akvakultūros ir žuvų gamintojų asociacijos direktorius Vytautas Andriuškevičius.
Tačiau eršketai ir kitos įnoringų užsienio pirkėjų pageidaujamos vertingesnės žuvys – upėtakiai, unguriai, šamai – sudaro vos dešimtadalį auginamų asociacijos bendrovių tvenkiniuose. Didžioji dalis žuvų augintojų parduotuvėms tiekia tik karpius. Spalis – jų derliaus mėnuo. Nuleidus tvenkinių vandenį žuvys gabenamos į parduotuves ir sandėlius. Mat daugiausia (apie ketvirtadalį užauginto jų kiekio) parduodama gruodį, prieš didžiąsias metų šventes.
Pasak V. Andriuškevičiaus, ateityje gal bus labiau atsižveLgiama ir į didžiulės Rusijos rinkos pirkėjų norus. Tačiau vertijgosios žuvys pasaulyje auginamos ne tvenkiniuose, o po stogu įrengtuose baseinuose, taikant modernias technologijas. Tam reikia nemažų investicijų, kurioms paspirtis Lietuvoje būtų nebent ES parama.
„Reikia palaikyti tinkamą temperatūrą, reikia energetinių resursų, žiemos metu reikia juos pašildyti, užtikrinti atitinkamą patalpų ir vandens temperatūrą. Visa tai – papildomos sąnaudos. Jeigu susiklostys normalios sąlygos, bus tvarkingai atsiskaitoma, užtikrinama gera kaina, palaipsniui viskas turėtų plėstis“, – vylėsi Nacionalinės akvakultūros ir žuvų gamintojų asociacijos direktorius.
„Bandome apsvarstyti visus niuansus, apskaičiuoti kainas, juk įvežant žuvį į Rusiją jai yra taikomi atitinkami muitai. Skaičiuojame, ar žuvį vežti į tą respubliką mums apsimokės. Gal mums bus geriau pasilikti dirbti su lenkais?“, – svarstė AB „Vasaknos“ direktorius Algirdas Šiukčius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą