Lietuvoje - šviesolaidinė agitacija

Anot jų, Lietuva turi gerus šansus ir toliau išlikti lydere Europoje ar net patekti tarp trijų geriausių šalių pasaulyje.

Puiki statistika

"Vakarų ekspreso" portalas www.VE.lt praėjusią savaitę jau pranešė, kad vasario 15-ąją, Miunchene (Vokietija) vykusios "FTTH Council" (FTTH - "Fiber to the Home", lietuviškai "Šviesolaidis iki būsto") konferencijos metu buvo paskelbta, kad Lietuva vėl pirmauja Europoje pagal šviesolaidinio interneto plėtrą. Už nugaros buvo palikta Norvegija, Švedija, Bulgarija, Slovėnija, Latvija, Rusija, Slovakija, Danija.

"FTTH Council" reitinge šalys surikiuotos pagal tai, kiek procentų gyventojų pernai metų pabaigoje realiai naudojosi šviesolaidiniu internetu. Mūsų šalyje juo naudojasi apie 28,3 proc. gyventojų (prieš metus - 23 proc).

Pasaulio reitinge Lietuva - šešta. Pirmoje vietoje yra Pietų Korėja, antri - Jungtiniai Arabų Emyratai, trečias - Honkongas, ketvirta - Japonija, penktas - Taivanas. JAV šiame reitinge - tik trylikta.

Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, 2011 m. III ketvirtį Lietuvoje interneto paslaugas teikė 103 bendrovės. Bendras interneto abonentų skaičius laikotarpio pabaigoje buvo 957,2 tūkst. Iš jų beveik 36 proc. naudojosi šviesolaidiniu internetu.

"Net Index" duomenimis, vidutinis duomenų atsisiuntimo greitis pasaulyje yra 9,43 megabitų per sekundę (Mbps). Tuo tarpu Lietuvoje, kuri pripažįstama kaip šalis su didžiausiu interneto greičiu, duomenis galima atsisiųsti 31,52 Mbps sparta. "Net Index" pateikia ir sąrašą miestų su didžiausiais duomenų atsisiuntimo greičiais, kuriame Vilnius užima 1 vietą su 36,43 Mb/s greitaveika, Kaunas - ketvirtą vietą su 30,91 Mb/s greitaveika.

Vėluojantys moka daugiau

"Turite gerus šansus ir toliau likti pirmi Senajame žemyne, nes Vakarų Europoje apie šviesolaidį kalbama labai daug, bet daroma mažai. Visos technologinės revoliucijos parodė, kad tas, kas vėluoja, vėliau norėdamas prisivyti moka kur kas daugiau. Manau, kad Lietuva gali patekti ir į pasaulio TOP 3", - Lietuvos žurnalistams Miunchene teigė "FTTH Council Europe" generalinis direktoriaus Hartwigas Tauberis.

Anot jo, organizacija šiemet ketina Lietuvoje surengti keletą renginių, kuriais būtų siekiama propaguoti šviesolaidinį internetą, aiškinti jo pranašumus.

"Bandysime dirbti ir su jūsų Vyriausybe, ir su atskirais operatoriais", - teigė H. Tauberis.

Jis pabrėžė, kad Lietuva Europos mastu pasižymi ne tik itin sparčiu internetu ir jo infrastruktūros plėtra, bet ir gana žemomis kainomis.

Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, 2011 m. III ketvirtį vidutinės operatorių pajamos iš vieno abonento per mėnesį teikiant interneto prieigos paslaugas sudarė 32 Lt.

Problema - senamiesčiai ir kaimai

Didžiausią interneto rinkos (taip pat ir šviesolaidinio) dalį užimančios bendrovės TEO LT generalinio direktoriaus pavaduotojo Dariaus Gudačiausko teigimu, 2007-2011 m. į šviesolaidinio tinklo plėtrą įmonė investavo 329 mln. litų. Investicijos bus vykdomos ir toliau, tačiau jų suma neatskleidžiama.

"Investuojame nepaisant to, kad į šviesolaidį įdėti pinigai sugrįš tik po 10 metų. Vieno kliento prijungimas atsieina daugiau nei 2 300 litų", - sakė D. Gudačiauskas.

Jo pateikiamais duomenimis, dabar apie 690 tūkst. Lietuvos daugiabučiuose esančių būstų ir 6 tūkst. individualių namų gali naudotis TEO LT šviesolaidiniu internetu. Dabar tai daro apie 132 tūkst. būstų. Šiemet numatoma galimybes naudotis šviesolaidiniu internetu sudaryti dar 30 tūkst. daugiabučiuose esančių būstų ir apie 5 tūkst. individualių namų.

Į kaimiškas vietoves bendrove žengia naudodamasis galimybe išsinuomoti už Europos Sąjungos pinigus valstybės vykdomo RAIN projekto metu tiesiamą šviesolaidžio tinklą. Visgi nepaisant to, kai kurių kaimiškų vietovių šviesolaidinis internetas tikriausiai nepasieks niekada, nes operatorių investicijos paprasčiausiai neatsipirktų.

"Kritinė šviesolaidinio interneto vartotojų masė jau pasiekta, tačiau tam, kad nemažėtų finansinis apetitas investuoti, tinklas turėtų būti užimtas apie 50 procentų", - sako vienas iš TEO LT vadovų.

UAB "Balticum TV" techninės tarnybos direktoriaus Valerijaus Alfimovo teigimu, šiuo metu jau apie 80 proc. šios įmonės abonentų naudojasi šviesolaidiniu internetu.

"Ten, kur yra galimybė naudotis tokiu internetu, žmonės paprastai jo nenori arba dėl to, kad būstas yra naujai suremontuotas ir nauji kabeliai gadintų vaizdą, arba tiesiog yra įpratę prie senosios technologijos ir jiems pastarosios teikiamų galimybių visiškai užtenka. Likusiai daliai abonentų paprasčiausiai nėra galimybių nutiesti šviesolaidį. Dažniausiai tokie yra įsikūrę senamiestyje", - sakė V. Alfimovas.

Beje, senesnės technologijos plačiajuostis "Balticum TV" internetas yra netgi brangesnis nei šviesolaidinis. TEO LT plačiajuosčio interneto vartotojai moka tiek pat, kiek ir turintys gerokai greitesnį šviesolaidinį internetą.

Skaičiai ir faktai

Šviesolaidinis internetas tiekiamas ne variniais kabeliais, o pagamintais iš šviesolaidžio skaidulų. Kol kas beveik nėra kompiuterių, į kuriuos būtų galima tiesiogiai jungti šviesolaidinį kabelį. Todėl interneto tiekėjai renkasi dvi technologijas - arba pakloja šviesolaidinį kabelį iki daugiabučio ir jo laiptinėse jau tiesia varinius kabelius ("Fiber to the Building"), arba šviesolaidinį kabelį atveda į vartotojo būstą ir iki kompiuterio lieka tik labai maža varinio kabelio atkarpa ("Fiber to the Home").

Anot "FTTH Council Europe" atstovų, mokslui kol kas nėra žinoma nieko greičiau už šviesą, tad šviesolaidis dabar yra technologija, galinti užtikrinti greičiausią internetą. Laboratorijose atliekamais testais buvo pasiektas ir 50-60 terabitų greitis.
Pasaulyje šviesolaidinis internetas visa dar yra gana naujas, tačiau plintantis objektas. Šiaurės Amerikoje 2011 m. pabaigoje buvo 9,7 mln. šviesolaidžio abonentų, Europoje - 5,7 mln., Artimuosiuose Rytuose - 0,52 mln., Rusijoje - 4,5 mln., Azijos šalyse - 54,3 mln.