Labdaros ir paramos fondo “Maisto bankas” duomenimis, per metus Lietuvoje išmetama maisto produktų mažiausiai už 10 milijonų litų. Už tokią sumą būtų galima apie mėnesį iš bėdos pamaitinti maždaug 50 tūkstančių gyventojų. Tiesa, pastaruoju metu, kai maisto produktų kainos pasiekusios rekordines aukštumas ir toliau nesustabdomai auga, žmonės pradėjo dar labiau taupyti - maisto perka mažesniais kiekiais, stengiasi viską suvartoti, kad nereikėtų sugedusių produktų išmesti.
“Ničnieko neišmetu, - tvirtino trylika vaikų auginanti Kauno rajono gyventoja Jūratė Minelgienė. - Pirkdama visada skaičiuoju, galvoju, kiek būtinai reikia. Geriau tegu trūksta, negu sugedusius išmesti. O jei kokia varškė užsiguli - iškepu spurgų ar bandelių. Sudžiūvusį batoną sumalu - nereikia pirkti brangių džiūvėsėlių. Duonos kelios riekelės jei ir pasensta - pamirkau, vištoms atiduodu. Nusikaltimas būtų šiais laikais mėtyti maistą.”
Taupo jau ir pasiturinčiomis vadinamos, vos vieną du vaikus auginančios šeimos ar vieni gyvenantys, anaiptol ne minimalią algą gaunantys žmonės.
Vis dėlto dar pakankamai yra šeimų, kurios, pasidavusios pirkimo manijai ir nesibaigiančioms akcijoms (“Du už vieno kainą” ar pan.), prisiperka maisto daugiau negu reikia, kad tik pigiau, užkiša jį kur spintelėje ir pamiršta. Laiku nesuvartotas produktas sugenda ir nori nenori jį tenka išmesti.
Prekybos centruose, perdirbimo ar maisto gamybos įmonėse dalį produkcijos vis dėlto tenka utilizuoti, nes pasibaigus vartojimo laikui maisto produktus realizuoti draudžiama. Per visą Lietuvą tokios produkcijos kasmet susidaro dešimtys tonų.
Kas liko - alkaniems
“Maisto banko” plėtros ir komunikacijos vadovas Vaidotas Ilgius akcentavo, jog daugiausia maisto išmeta patys vartotojai, taip pat gamintojai, augintojai, pardavėjai ir maitintojai. Su prekybos tinklu “Iki” “Maisto bankas” yra pasirašęs sutartį dėl maisto prekių, kurių vartojimo laikas besibaigiantis, išdalijimo skurstantiesiems.
“Iki” neprekiauja paskutinę dieną tinkamais vartoti produktais, - informavo šio tinklo atstovas Valdas Lopeta. - Juos atiduodame “Maisto bankui”, o tie produktai, kurie labdarai netinkami, kaip atliekos perduodami gyvuliams šerti. Žinoma, dėl to patiriame tam tikrą nuostolį, bet nauda, suteikta visuomenei, yra kur kas didesnė.”
Tiesa, labai trumpai vartojamos ir praradusios prekinę išvaizdą ar su pažeistomis pakuotėmis prekės labdarai neskiriamos. Tą draudžiama daryti.
Per dvejus bendradarbiavimo metus “Iki” labdaros ir paramos fondui atidavė produktų už daugiau kaip 6 mln. litų. “Kasdien atiduodame daugiau kaip toną paskutinę dieną vartotinų produktų, kuriuos anksčiau utilizuodavome”, - sakė prekybos tinklo atstovas.
Juos iš prekybos centrų parsiveža “Maisto banko” darbuotojai. Visus skubiai surūšiuoja, sudėlioja pagal kiekius ir išskirsto organizacijoms. Iki pietų, kaip tikino “Maisto banko” atstovas V.Ilgius, produktai jau būna atiduoti ir per pietus ar vakarienei suvartojami.
Taip papildomu maistu paremiami vaikų dienos centrai, vaikų ir senelių globos įstaigos, neįgaliųjų centrai, nepasiturinčios šeimos. Vilniuje tokiais produktais kasdien pradžiuginama apie 50 skurdžiai gyvenančių šeimų, kituose didmiesčiuose irgi panašiai. Iš viso “Maisto bankas” nemokamus maisto paketus kasmet išdalija daugiau nei 40 tūkstančių šalies gyventojų.
Gamintojai nesišvaisto
Paramą maistu gyventojams per “Maisto banką” teikia ir kai kurie gamintojai, perdirbėjai. “Kai buvo didelis obuolių derlius, o supirkimo kainos - mažos, ūkininkai pasiūlė obuolių, - prisiminė V.Ilgius. - Bet vaisius ir daržoves sandėliuoti neturime patalpų, todėl su tokia produkcija sunkiau.”
Vis dėlto šiais laikais ir gamintojai skaičiuoja kiekvieną centą. Tarkime, jei produktų vartojimo laikas dar nesibaigęs, bet jo negalima tiekti į rinką dėl klaidingo ženklinimo ar deformuotos pakuotės, jie perpakuojami ar panaudojami kitos rūšies produktams gaminti.
Restoranams, kavinėms, valgykloms kasdien šiek tiek maisto produktų irgi lieka, todėl juos pasiūlo “Maisto bankui”. “Kiek leidžia jėgos, produktų likučius iš jų susirenkame ir išdalijame skurstantiesiems, - sakė V.Ilgius. - Tiesa, maisto kiekiai nebūna dideli, kartais net neapsimoka dėl kelių porcijų važiuoti, nes degalai - labai brangūs.”
Naminės uogienės nelaukiamos
“Maisto bankas” mielai priimtų atliekamus produktus ir iš namų ūkių, bet yra problemų. “Žmonės nori atnešti jau pradėtus vartoti produktus, pavyzdžiui, pamatė, kad nebereikia praimto kruopų pakelio - siūlo jį alkstantiesiems. Tačiau yra griežti produktų priėmimo reikalavimai. Leidžiama priimti tik sandarias, nepažeistas pakuotes, būtina, kad nebūtų baigęsis vartojimo laikas, - aiškino V.Ilgius. - Negalime priimti ir namų sąlygomis pagamintų mėsos konservų, uogienių, daržovių ir panašiai. Nebent tokius produktus patikrintume, ar nesugedę. Bet tokie tyrimai labai brangūs, neapsimoka. O rizikuoti žmonių sveikata nevalia.”
Todėl tokius gaminius “Maisto banko” atstovas siūlo gyventojams palikti tiesiog prie konteinerių. Kas norės - pasiims.
Prekybininkai nerizikuoja
Prekybos tinklo “Rimi Lietuva” atstovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė informavo, jog jų prekybos centrai prekes, kurių pasibaigęs vartojimo laikas, utilizuoja. “Mūsų nuomone, rizikuoti žmonių sveikata negalima, - teigė ji. - Sunku įsivaizduoti, kaip produktas paskutinę vartojimo dieną per porą valandų pasieks vartotojus. Jis kažkur vežamas, sandėliuojamas, skirstomas, ir kol patenka ant stalo, kokybė gali labai nukentėti.”
Anot tinklo “Rimi Lietuva” atstovės, įstatymai prekybininkus įpareigoja tokius produktus sunaikinti. “Mes net sumokame už jų sunaikinimą”, - pridūrė ji.
Daugiausia tenka utilizuoti prekinę išvaizdą praradusius vaisius ir daržoves, taip pat egzotines maisto prekes, kurios į prekybos centrus pristatomos dėl asortimento įvairovės ir neišpirktos po tam tikro laiko pradeda gesti. “O duonos gaminius, kurie kepami mūsų kepyklose, vakare nupiginame, - sakė “Rimi Lietuva” atstovė. - Ko neišperka - atiduodame gyvūnėlių prieglaudoms.”
Produktus, kurių nebegalima vartoti, nes baigėsi jų vartojimo laikas, utilizuoja ir “Maxima LT” tinklo parduotuvės. “Per mėnesį utilizuojame apie 74 tonas negyvūninės kilmės atliekų. Daugiausia tai greitai gendantys produktai - pieno gaminiai, daržovės, vaisiai”, - teigė “Maxima LT”, UAB Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Lina Muižienė.
Produktai, kurių vartojimo laikas besibaigiantis, esą ženklinami specialiu lipduku, sudedami specialiuose skyriuose ir parduodami itin mažomis, dažnai mažesnėmis už savikainą kainomis. “Pastebėjome, kad prasidėjus sunkmečiui pirkėjai daugiau skaičiuoja, kokių ir kiek produktų pirkti, kad netektų jų išmesti, - pridūrė ji. - Itin aktyviai naudojamasi akcijomis, renkasi produktus, kuriems taikoma nuolaida. Vidutinis pirkėjų krepšelis išlieka stabilus, bet kas ketvirta jame esanti prekė yra įsigyta su nuolaida.”
“Maxima LT” su “Maisto banku” esą bendradarbiauja jau ne vienus metus, bet labdarai skiria šviežius - ne besibaigiančio vartojimo produktus, kuriuos pagal poreikį pasirenka “Maisto banko” atstovai.
“Norfos” prekybos tinklo atstovo Dariaus Ryliškio teigimu, dalį produktų, kurių besibaigiantis vartojimo laikas, iš tinklo parduotuvių pasiima socialinės paramos įmonė “Baltoji vėtrungė” ir juos išdalija socialiai remtiniems žmonėms. “O likusią produkciją utilizuojame, - teigė jis. - Daugiausia tenka sunaikinti žalios mėsos, vaisių ir daržovių. Žinoma, stengiamės vadybą organizuoti taip, kad išmetamų produktų liktų kuo mažiau.”
10 - Už tiek milijonų litų, “Maisto banko” duomenimis, Lietuvoje kasmet išmetama maisto produktų
50 - Tiek tūkstančių gyventojų būtų galima pamaitinti per mėnesį už šią sumą
20,6 -Tiek procentų žmonių Lietuvoje gyveno žemiau skurdo ribos 2009 m. (2010 metų duomenys bus žinomi šių metų spalį)
Švaistymas turi liautis
Justas Vincas PALECKIS - europarlamentaras:
Europos Sąjungos šalyse į šiukšlyną patenka apie 30 procentų viso pagaminto maisto. Produktų, kuriuos išmetame arba utilizuojame, užtektų du kartus pamaitinti visus badaujančius pasaulio piliečius. Beje, ir ES šalyse jau apie 113 milijonų žmonių gyvena balansuodami ties skurdo riba, taigi, galima sakyti, alksta. Lietuvoje užpernai paramos maistu prašė 250 tūkstančių gyventojų, o pernai jau per pusę milijono.
Turiu informacijos, kad vien Lietuvos prekybos įmonės kasmet išmeta apie 4,3 tūkst. tonų produktų, kurių apytikslė vertė - 10 mln. litų. Kai tiek žmonių badauja, negalima tylėti, maisto švaistymo problemą būtina spręsti kuo skubiau.
Kreipiausi į ES komisarą Dacianą Ciolo (jo sritis - žemės ūkis) dėl maisto produktų švaistymo ES. Atkreipiau dėmesį, kad maisto išmetama labai daug, o jam pagaminti sunaudojami didžiuliai vandens, energijos, žemės resursai, be to, teršiama atmosfera. Gavau atsakymą, kad tai tikrai didelė problema, nors dalis maisto atliekų esą neišvengiama. Nes kai kuri žaliava nevalgoma, pavyzdžiui, kaulai, odos. Vis dėlto buvo pripažinta, kad apie 60 proc. išmetamų, bet dar tinkamų vartoti maisto produktų įmanoma išdalyti skurstantiems, nepasiturintiems gyventojams pamaitinti. Pavyzdžiui, netinkamai paženklintas maistas negali būti pardavinėjamas, bet gali pasiekti nepasiturinčias šeimas.
ES šalyse apie 30 proc. pagaminto maisto patenka į šiukšlyną, todėl kviečiame EK ir šalis nares imtis visų įmanomų priemonių prieš maisto švaistymą. Tai labiausiai liečia gamintojus, ūkininkus, perdirbėjus, supirkėjus ir pardavėjus. Labai svarbus punktas - kad neparduoti, bet dar tinkami vartoti maisto produktai būtų ne sunaikinami, o atitektų labdaros institucijoms, kurios juos išdalytų alkstantiesiems. Taip pat reikia platinti gerą praktiką, teikiant pavyzdžius, kas sugeba dirbti be atliekų ar su minimaliomis atliekomis, kad iš šių įmonių mokytųsi visos kitos. Būtina skleisti geriausius technologinius procesus ir idėjas, kurios pasitarnautų šiam tikslui. Labai svarbu vaikų švietimas mokyklose, kaip tausoti maistą, kelti maisto vartojimo kultūrą.
2013 metus žadama paskelbti Europos metais prieš maisto švaistymą, taip siekiant atkreipti dėmesį į šią problemą ir ją skubiau spręsti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą