2021 metais japonų mokslininkas Hiroaki Kitano pasiūlė vadinamąjį „Nobelio Tiuringo iššūkį“, kuriame mokslininkai kviečiami iki 2050 metų sukurti „DI mokslininką“, galintį savarankiškai atlikti tyrimus, vertus Nobelio premijos.
Kai kurie mokslininkai jau dabar intensyviai dirba, siekdami sukurti Nobelio premijos vertą DI kolegą, o šių metų laureatai bus skelbiami spalio 7-14 dienomis.
Ir iš tiesų, pasak Švedijos Čalmerso universiteto mašininio intelekto profesoriaus Rosso Kingo, jau yra apie 100 „robotų mokslininkų“.
2009 metais R. Kingas paskelbė straipsnį, kuriame kartu su grupe kolegų pristatė „robotą mokslininką Adomą“ – pirmąją mašiną, savarankiškai darančią mokslinius atradimus.
„Sukūrėme robotą, kuris pats padarė naujus mokslo atradimus, generavo naujas mokslines idėjas, jas išbandė ir patvirtino, kad jos teisingos“, – AFP sakė R. Kingas.
Robotas buvo sukonstruotas taip, kad galėtų savarankiškai kelti hipotezes ir kurti eksperimentus joms patikrinti. Jis netgi programuodavo laboratorinius robotus, kad šie atliktų tuos eksperimentus, o paskui mokydavosi iš proceso ir jį kartodavo.
„Netrivialūs“ rezultatai
„Adomui“ buvo pavesta ištirti mielių vidinius procesus ir jis atrado iki tol nežinomas organizmo „genų funkcijas“.
Savo straipsnyje roboto mokslininko kūrėjai pažymėjo, kad nors atradimai buvo „kuklūs“, jie taip pat nebuvo „trivialūs“.
Vėliau antrasis robotas mokslininkas, vardu „Ieva“, buvo sukurtas tirti naujiems vaistams nuo maliarijos ir kitų tropikų ligų.
Pasak R. Kingo, robotai mokslininkai jau turi keletą pranašumų, palyginti su vidutiniu žmogumi mokslininku.
„Toks mokslas kainuoja mažiau pinigų, jie dirba 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę“, – aiškino jis, pridurdamas, kad robotai taip pat kruopščiau fiksuoja kiekvieną proceso detalę.
Kartu R. Kingas pripažino, kad DI toli gražu neprilygsta Nobelio premijos vertam mokslininkui. Tam jie turėtų būti „daug protingesni“ ir gebėti „suprasti platesnį vaizdą“.
„Mašinos neperims“
Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto asocijuotoji profesorė Inga Strumke teigė, kad kol kas mokslininko profesija yra saugi. „Mokslo tradicijų artimiausiu metu tikrai neperims mašinos“, – sakė ji agentūrai AFP.
Tačiau I. Strumke pridūrė, kad tai „nereiškia, jog tai neįmanoma“, ir pridūrė, kad „neabejotinai“ aišku, jog DI daro ir darys įtaką tam, kaip vykdomas mokslas.
Vienas iš pavyzdžių, kaip jis jau naudojamas, yra „AlphaFold“ – „Google DeepMind“ sukurtas DI modelis – kuris naudojamas baltymų trimatės struktūros nuspėjimui pagal jų aminorūgštis.
„Žinojome, kad yra tam tikras ryšys tarp aminorūgščių ir galutinės trimatės baltymų formos... ir tada galėjome naudoti mašininį mokymąsi, kad jį rastume“, – sakė I. Strumke.
Ji paaiškino, kad tokie skaičiavimai yra per daug sudėtingi žmonėms. „Mes tarsi turime mašiną, kuri padarė tai, ko negalėjo padaryti joks žmogus“, – sakė ji.
Kartu, pasak I. Strumke, „AlphaFold“ atvejis rodo ir vieną iš dabartinių DI modelių, pavyzdžiui, vadinamųjų neuroninių tinklų, silpnybių. Jie labai gerai sugeba apdoroti didžiulius informacijos kiekius ir pateikti atsakymą, tačiau nemoka gerai paaiškinti, kodėl tas atsakymas yra teisingas.
Taigi, nors daugiau kaip 200 mln. baltymų struktūrų, kurias nuspėjo „AlphaFold“, yra „labai naudingos“, jos „nieko neišmoko mūsų apie mikrobiologiją“, – sakė I. Strumke.
DI padės laimėti Nobelio premiją
Jos nuomone, mokslas siekia suprasti visatą, o ne tik „teisingai atspėti“.
Vis dėlto dėl novatoriško „AlphaFold“ atlikto darbo žinovai jį sukūrusius protus laiko pagrindiniais pretendentais į Nobelio premiją.
Bendrovės „Google DeepMind“ direktorius Johnas Jumperis ir generalinis direktorius bei vienas iš įkūrėjų Demisas Hassabis jau buvo 2023 metais apdovanoti prestižine Laskerio premija.
Analitinė grupė „Clarivate“, stebinti potencialius Nobelio premijos mokslo srityje laureatus, juos abu priskiria prie kandidatų į 2024 metų chemijos premiją, kurios laimėtojas bus skelbiamas spalio 9 dieną.
Tyrimų grupės vadovas Davidas Pendlebury pripažįsta, kad nors 2021 metų J. Jumperio ir D. Hassabio straipsnis buvo cituotas tūkstančius kartų, Nobelio žiuri nėra būdinga apdovanoti darbą taip greitai po jo paskelbimo, nes dauguma pagerbiamų atradimų būna padaryti prieš dešimtmečius.
Kartu jis įsitikinęs, kad neilgai trukus tyrimai, kuriuos atlikti padeda DI, pelnys geidžiamiausią mokslo apdovanojimą.
„Esu įsitikinęs, kad per artimiausią dešimtmetį bus laimėtos Nobelio premijos, kurias kokiu nors būdu padės gauti skaičiavimai, o skaičiavimai šiais laikais vis dažniau atliekami naudojant DI“, – AFP sakė D. Pendlebury.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą