Lietuvai tapus euro zonos nare, Lietuvos banko finansinis turtas visų pirma yra skirtas šalies ir euro zonos finansų sistemos stabilumui užtikrinti, Lietuvos banko finansiniam nepriklausomumui užtikrinti ir sudaryti prielaidas šaliai lengviau atlaikyti ekonominius bei finansinius sukrėtimus. Todėl atnaujintoje finansinio turto valdymo politikoje saugumo principas tebėra prioritetinis kitų dviejų - likvidumo ir pelningumo - principų atžvilgiu, nors likvidumo principas nebėra vienareikšmiškai svarbesnis už pelningumo siekį. Lietuvos banko finansinis turtas ir toliau bus investuojamas į investicinio reitingo vertybinius popierius, o investicijos išliks pakankamai likvidžios.
Sumažėjus laikomų skolos vertybinių popierių pajamingumui, bus plačiau išskaidoma investicijų rizika - investuojama į įvairesnių turto klasių bei regionų vertybinius popierius ir didinama nuo valiutos kurso svyravimų neapdraustų investicijų JAV doleriais dalis. Nedidelę portfelio dalį (iki 5 proc.) numatoma investuoti į JAV vyriausybės obligacijas, dar iki 5 proc. - į JAV, Kanados ir Jungtinės Karalystės vyriausybių obligacijų portfelį ir iki 10 proc. mažinti euro zonos vyriausybių obligacijų dalį.
Pasak Lietuvos banko valdybos nario Tomo Garbaravičiaus, mažų palūkanų aplinkoje itin saugių ir likvidžių investicijų pelningumas yra artimas nuliui ar net neigiamas, todėl pasiekti teigiamą investicijų grąžą artimiausiais metais bus didelis iššūkis. Trumpalaikių investavimo nuostolių rizika yra padidėjusi, ypač dėl galimo didžiąją portfelio dalį sudarančių obligacijų vertės kritimo palūkanų normų didėjimo atveju, tačiau pakeitimai turėtų pagerinti investicijų rizikos išskaidymą ir padėti padidinti investicijų grąžą ilguoju laikotarpiu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą