Lietuvos bankas skatina mažinti grynųjų pinigų naudojimą ir jų vaidmenį
Pasak Lietuvos banko valdybos nario Mariaus Jurgilo, bankas planuoja mažinti tarpbankinio reguliavimo mokestį, kuris prekybininkams sudaro didelę dalį kortelės aptarnavimo mokestį. Todėl pardavėjai bus labiau suinteresuoti priimti mokėjimus banko kortele.
"Tai sudarytų prielaidas prekybininkams priimti korteles ir turėti skaitytuvus. Skaitytuvų pasiūla yra, o pagrindinė problema yra tai, jog prekybininkui kol kas tai yra našta ir jis nenori patirtį šių kaštų. Todėl jis labiau linkęs priimti atsiskaitymus grynaisiais", - kalbėjo Lietuvos banko valdybos narys.
Šių metų pavasarį Lietuvos banko pateiktas pasiūlymas dėl mokėjimų rinkos naujovių sulaukė mokėjimo paslaugų teikėjų palaikymo. Taigi jau nuo kitų metų bus sudarytos sąlygos mokėjimus atlikti sparčiau ir pigiau.
M. Jurgilo teigimu, nuo kitų metų bus įvedama mažmeninė elektroninių mokėjimų eurais sistema.
"Jos dalyviams bus sudarytos sąlygos savo klientams mokėjimus atlikti sparčiau ir pigiau, o tai didins konkurenciją šalies mokėjimų rinkoje", - ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo jis.
Siekdamas sudaryti prielaidas mažinti pervedimų kainas galutiniam vartotojui, Lietuvos bankas nuo 2015 m. sistemos dalyviams įkainį už pateiktą ir įvykdytą vietinį mokėjimo nurodymą sumažins 5,5 karto: nuo dabar galiojančio 0,19 lito (0,055 euro) iki 0,01 euro. Be to, 2015 m. gerokai sparčiau bus vykdomos mokėjimų operacijos. Atlikus paprastą mokėjimo pavedimą, kliento lėšos į kitą banką ar kredito uniją galės būti pervestos per valandą, kadangi mokėjimo sistemoje tarpuskaitos bus vykdomos kas valandą. Dabar tai daroma keturis kartus per dieną.
Nuo 2016 m. jungtis prie Bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) reikalavimus atitiksiančios Lietuvos banko sistemos pakviesti ne tik bankai, kredito unijos, bet ir mokėjimo bei elektroninių pinigų įstaigos, kurios preliminariai jau pareiškė norą dalyvauti sistemoje. Sistemos dalyviai mažmeninius mokėjimus galės atlikti beveik realiu laiku, o konkurencija mokėjimų rinkoje didės.
Šiuo metu Lietuva pagal atsiskaitymą banko kortelėmis atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių.
Kitose šalyse, anot Lietuvos banko atstovo Gedimino Šimkaus, milijonui gyventojų tenka 15 tūkst. bankų kortelių skaitytuvų, o Lietuvoje - atitinkamai 12 tūkst. skaitytuvų.
Lietuvoje net 81 proc. mokėjimo operacijų atliekama grynaisiais pinigais, banko kortelėmis - 8 proc., kitais mokėjimo būdais - apie 10 proc. operacijų.
Palyginimui, Estijoje grynieji pinigai sudaro tik mažiau nei pusę mokėjimų, banko kortelės - apie 40 proc. Latvijoje šie skaičiai panašesni į Lietuvos - atitinkamai 77 ir 9 procentai.
Skandinavijos gyventojai grynaisiais pinigais atlieka dar mažiau mokėjimų - maždaug 25-40 proc.
Pasak G. Šimkaus, didelį grynųjų pinigų vaidmenį mūsų šalyje lemia nepakankamai išplėtota mokėjimų kortelių atsiskaitymo vietų infrastruktūra, gyventojų įpročiai, įtaką daro ir šešėlinės ekonomikos veiksnys.
Pasak M. Jurgilo, didesnės konkurencijos rezultatai akivaizdžiai matomi grynųjų pinigų mokėjimų rinkoje, kai palankesnius įkainius taikiusios mokėjimų įstaigos iš bankų pastaraisiais metais perėmė didžiąją rinkos dalį. Lietuvos banko pasiūlytos naujovės sudarys prielaidas mokėjimų negrynaisiais pinigais proveržiui - padidins jų patrauklumą, palyginti su atsiskaitymais grynaisiais pinigais.
Anot jo, grynųjų pinigų vyravimas tarp atsiskaitymų yra pagrindinė kliūtis siekiant didesnio mokėjimų rinkos efektyvumo. Todėl svarbu, kad būtų plėtojamos saugios, patogios ir konkurencingos grynųjų pinigų alternatyvos.
Rašyti komentarą