Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius: Bankuose nėra spragų!

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius: Bankuose nėra spragų!

Nuo rugsėjo 4-osios Lietuvos bankų asociacija (LBA) turi naują vadovą. Šias pareigas iš buvusio ilgamečio asociacijos prezidento Stasio Kropo perėmė Mantas Zalatorius, iki tol ėjęs Švedijos prekybos ir investicijų tarybos „Business Sweden“ viceprezidento Vidurio ir Rytų Europai pareigas. „Vakaro žinios“ kalbėjosi su nauju vadovu, kokių pokyčių laukti tiek bankininkams, tiek jų klientams.

- Gegužės pabaigoje buvo skelbta, kad laimėjote „Verslios Lietuvos“ vadovo konkursą, bet atsisakėte užimti postą.

- Vienu metu teko rinktis tarp dviejų lygiaverčių darbo pasiūlymų. Apsvarstęs visus „už“ ir „prieš“ priėjau prie išvados, kad šis - vadovavimas asociacijai - įdomesnis.

23 metus dirbau vienoje geriausių Europos verslo skatinimo agentūrų. Pastaruosius 3,5 metų buvau tos agentūros viceprezidentas. Manau, apie eksporto ir investicijų skatinimą išmanau išties gerai. Ateina metas keistis ir turbūt vienas didžiausių postūmių buvo tas, kad bankininkystė man yra labai įdomi sritis, kurioje bus galima taikyti dalykus, išmoktus ankstesnėje patirtyje.

- Lietuvos gyventojai neretai skundžiasi šalyje veikiančių bankų plėšikavimu. Esą nuolat kyla kainos, apmokestinamos smulkmenos ir sugalvojami nauji ribojimai pykdo žmones.

- Kaip ir kiekviename versle, teikiamų paslaugų įkainiai neturi būti mažesni už atitinkamų paslaugų savikainą - elementari verslo logika. Konkurencija tarp mokėjimo paslaugų teikėjų arši ir ateityje dėl mokėjimo paslaugų rinkos liberalizavimo tik didės.

- Kokias didžiausias spragas bankiniame sektoriuje matote?

- Spragų bankiniame sektoriuje nematau. Iššūkių pakanka, bet visi jie, tinkamai suvaldyti, tik skatina tobulėti ir pasiūlyti dar geresnes paslaugas klientams. Svarbu visoms suinteresuotoms šalims įsiklausyti ir išgirsti vieniems kitus.

- Lietuvoje neseniai bankai fiziniams klientams pradėjo taikyti Mokėjimų įstatyme numatytą reikalavimą - paslaugų krepšelius. Tačiau ar tiesa, kad Skandinavijoje bankai tokias paslaugas teikia nemokamai, tuo metu skandinaviško kapitalo bankai Lietuvoje taiko kitokias sąlygas klientams?

- Kainodaros principai visur skirtingi. Neturėtume ištraukti iš konteksto tik pavienių įkainių, lyginti juos tarpusavy, juo labiau apimant skirtingus regionus. Bankai - universalūs paslaugų teikėjai, apimantys investicinių, taupymo, skolinimo, konsultavimo ir kitų paslaugų operacijų visumą, tad ir į įkainius reikėtų žiūrėti kaip į visumą.

Žinome, kad, pavyzdžiui, Švedijoje, kaip ir Lietuvoje, sudaryta klientams galimybė pasirinkti - naudotis kasdienių paslaugų rinkiniu už fiksuotą kainą arba naudotis paslaugomis standartiniais įkainiais, mokant už jas atskirai.

- Didžioji jūsų karjeros dalis susijusi su darbu Švedijos prekybos taryboje. Galite būti šališkas ir mieliau ginsite skandinaviško kapitalo bankų nei gyventojų interesus?

- Kaip asociacijos prezidentas atstovausiu visų narių interesams vienodai sąžiningai. Be abejonės, esame suinteresuoti, kad klientai būtų patenkinti gaunamomis paslaugomis. Jeigu klientui tapsi nepatrauklus ar neįdomus, natūralu, išlikti rinkoje bus sudėtinga.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder