Žinomas lenkų ekonomistas politikas Lietuvą pavadino Baltijos "tigru", o Tarptautinio valiutos fondo ekspertai Lietuvos vystymąsi ir valstybinį ekonominį bei finansinį reguliavimą įvertino kaip "sėkmės istoriją".
Neseniai komentuodamas Lietuvos ekonomikos augimo tempus, ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas džiaugėsi gerais makroekonominiais rodikliais ir tvirtino, jog jie ir ateityje išliks aukšti.
Vyriausybė giriasi nepelnytai?
2000-aisiais prasidėjęs ekonomikos augimas tęsiasi nemažėjančiais tempais: 2000-aisiais bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 4 proc., 2001 - 6,5 proc., o pernai - 6,7 proc. Pasak premjero, pagal šį rodiklį Lietuva jau antri metai yra viena iš lyderių tarp ES šalių. Šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusiais metais, BVP išaugo net 9,1 proc. Vyriausybės manymu, mūsų šalies BVP augimas lenkia kaimyninių šalių, pavyzdžiui, Estijos augimą.
Tuo tarpu Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentės Rūtos Vainienės teigimu, jei matuosime BVP rodikliais ar pajamomis vienam gyventojus, Estija Lietuvą lenkia.
Ekonomistės manymu, Vyriausybei šalies makroekonomikos augimo nuopelnų priskirti nereikėtų, nes galima rasti vos vieną - kitą sprendimą, kuris pagerino Lietuvos verslo sąlygas arba užtikrino didesnį žmonių pajamų augimą. Atvirkščiai, dominavo priešingi šioms tendencijoms sprendimai.
"Makroekonomikos augimo priežasčių reikia ieškoti kitur - pirmiausia, išorinėje aplinkoje. Patekome į paradoksalią situaciją: tuo metu, kai kaimyninė Europa ir visas pasaulis išgyvena ekonominį nuosmukį, Lietuvos ekonomika auga. Šį kuriozą galima paaiškinti tuo, kad sušlubavus tarptautinei rinkai, mūsų šalies įmonės sugebėjo išnaudoti savo konkurencinius pranašumus ir parduoti prekes pigiau",- paaiškino ekspertė.
Nebeturėsime pranašumų
Galima būtų teigti, kad Lietuvos kelias į sėkmę ir pagrįstas mokėjimu pasinaudoti situacija, tačiau R. Vainienė teigia, kad tai - laikina.
"Jau dabar tokie pranašumai, kaip pigi darbo jėga, tai, kad šalis iki šiol galėjo naudotis žemesniais reguliavimais ir mažesne mokesčių našta nei kitur, nyksta. Įstojus į ES, visų šių pranašumų neteksime, įvyks tam tikra niveliacija neigiama prasme, reikės rasti kitų būdų, kaip išgyventi ir išlikti. Tačiau, žinoma, įgytas augimo pagreitis taip pat turės reikšmės",- prognozavo ekonomistė.
Nepaisant optimistinių politikų prognozių, Lietuvos įvaizdis pasaulio akyse vis dar neatitinka tikrovės. R. Vainienė "Vakarų ekspresui" sakė, jog neseniai lankantis užsienyje tenka išgirsti, jog Pabaltijos šalių išsivystymo lygis dažnai prilyginamos Šiaurės ir Pietų Korėjos.
"Pavyzdžiui, Estija laikoma kur kas patrauklesne investicijoms, o lietuviai nesugebėjo tinkamai "parduoti" savo šalies ir įteigti patrauklumo investicijoms",- sakė ji.
Stabdis - biurokratijos našta
Ekspertės nuomone, šalies ekonomikos augimo spartumą stabdo smarkiai besiplečianti biurokratijos ir valstybės reguliavimo našta. "Kuomet buvo manyta, jog ES reguliavimai pakeis vietinius, tačiau patirtis rodo, jog to nebus, atsiras tiek Europos, tiek ir vietiniai reguliavimai, ir krūvis bus dvigubas",- patikino viceprezidentė.
"Vakarų ekspreso" paklausta, kada gi ekonomikos pagerėjimą praktiškai pajaus šalies gyventojai, R. Vainienė atsakė: "Tas žmogus, kuris dirba kvalifikuotą darbą - jaučia dabar. Nekvalifikuotus darbininkus pokyčiai palies vėliausiai, o bedarbiai, pensininkai, studentai, tie, kurie gyvena iš valstybinių sektorių lėšų, pagerėjimo beveik nepajaus".
Kalbėdama apie valstybinį jūrų uostą ekonomistė teigė, jog valstybė turėtų pasitraukti ir atlaisvinti vietą privačioms investicijoms: "Investicijų traukos centrai susiformuos ten, kur jų reikia, o ne ten, kur nusprendžia koks nors "oficiozas",- tikino ji.
Kritiškas buvo ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Viktoras Uspaskichas: "Ekonomikos augimą reikėtų vertinti ne tik pagal BVP rodiklius. Reikia subalansuoti, kad BVP augimas būtų procentaliai tolygus ir nacionalinio biudžeto augimui, kitaip nėra kuo džiaugtis. Tai - nesubalansuota mokesčių našta. Visi kalba apie makroekonomikos pagerėjimą, tačiau juk žodžiais tautos nepamaitinsi".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą