Lietuvos ekonomistai nerimauja dėl įsibėgėjančios abipusių sankcijų grėsmės

Lietuvos ekonomistai nerimauja dėl įsibėgėjančios abipusių sankcijų grėsmės

Rusijos sprendimas riboti žemės ūkio ir maisto produktų importą iš Europos Sąjungos ir JAV rodo įsibėgėjantį viso pasaulio ekonomikai pavojingą atsakomųjų sankcijų žaidimą, teigia ekonomistai. Vis dėlto analitikai sutaria, kad sankcijos pirmiausiai paveiks pačius Rusijos gyventojus, o Lietuvos verslas didelio smūgio nepatirs, galbūt išskyrus transporto įmones, kurios uždirba daugiausia iš tranzito tarp Rusijos ir Vakarų Europos.

„(Rusijos sankcijų - BNS) tikrai negalime vertinti teigiamai, nes tai rodo, kad abipusis sankcijų taikymas įsibėgėja ir bet koks prekybos ribojimas, ypač nesilaikant Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių, kelia grėsmę viso pasaulio ekonomikos tvarumui. Tai labai aiškiai matosi pastarųjų dienų įvykiuose finansų rinkose, kai vyksta staigus akcijų išpardavimas, nes investuotojai baiminasi ne tiek konkrečiai Rusijos atvejo, bet pradedama baimintis, kad šis laisvos prekybos, ganėtinai atviro pasaulio ir tvaraus ekonomikos augimo periodas yra labai trapus ir bet kurią minutę gali pasibaigti. Galbūt baiminamasi šiek tiek naujojo šaltojo karo pradžios“, - BNS teigė „Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Anot jo, labiausiai dėl to kenčia Europa, nes yra šalia Rusijos, kuri yra šių problemų šaltinis, taip pat arti Artimųjų Rytų, kur vyksta karinis konfliktas.

„Lietuvai tiesioginis poveikis nebūtų labai didelis, nes mes jau esame įpratę prie sankcijų. Eksportuotojai turi planą „b“. Transporto įmonių dalis nukentėtų labiau, bet jie orientuojasi į Vakarus savo veiklą“, - tvirtino Ž.Mauricas.

Jo teigimu, dėl abipusių sankcijų euro zona gali patirti trečią recesiją, nes kai kurios ES valstybės vis dar yra trapios po 2009 metų ekonominės krizės.

„Bet koks atsakas Vakarų bus neigiamas. Jeigu imsis atsakomųjų priemonių, tai sankcijų žaidimas įsisuks. Jeigu nieko nesiims, tai parodys kitoms stambioms valstybėms, kad galima taikyti sankcijas be didesnių pasekmių“, - kalbėjo Ž.Mauricas.

Pasak jo, nesiėmus jokių priemonių, pavyzdžiui, Kinija gali pastebėti, jog galima taikyti sankcijas be pasekmių, todėl ji gali laisvai imtis sankcijų prieš Japoniją, ir tai ją pastūmėtų į dar vieną recesiją.

„Tos baimės lemia didelį akcijų išpardavimą, o dėl to kenčia periferinės valstybės. Portugalijos akcijų rinka sugrįžo į 2009 metus“, - komentavo Ž.Mauricas, pabrėždamas, jog dabar krenta Ispanijos ir Italijos rinkos.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad tokiom priemonėm Kremlius komunikuoja su savo šalies gyventojais, bandydamas pakelti savo reitingus.

„Aš manau, kad pirmiausiai tokiu pareiškimu ir tokiom planuojamom priemonėm Putinas ir Kremlius komunikuoja su savo šalies gyventojais, tokiu būdu bando pakelti savo reitingus, rodydamas, kad nestumdys jo Vakarų valstybės. Kiekvienas Vakarų žingsnis, kiekvienos sankcijos turės atsakomuosius veiksmus iš Rusijos pusės. To tikrai buvo galima tikėtis, tą Rusija darė visus šiuos metus“, - BNS sakė N.Mačiulis.

Anot jo, vienintelis naujas elementas šiame ekonominiame kare yra tas, kad Rusija tiesiogiai sako, jog šie veiksmai yra susiję ne su tam tikrais kokybės pažeidimais, o yra konkreti atsakomoji reakcija. Anot jo, dėl Kremliaus veiksmų pirmiausiai nukentės patys Rusijos gyventojai.

„Rusija šiuo metu importuoja 40 proc. visų suvartojamų maisto produktų ir ji tikrai negali atsiriboti nuo importo ir gali tik labai selektyviai apriboti kai kurių prekių importą, jeigu žino, kad yra vietinių išteklių. Pasekmės bus labai aiškios - kažkurių prekių trūks Rusijoje ir bus didesnė infliacija, kuri jau šiuo metu yra didelė problema. Jei ji dar labiau padidės bus tikrai labai didelė įtampa - gyventojai jaus, kad jų perkamoji galia sparčiai mažėja ir dėl to gali didėti socialinė įtampa. Manau, kad čia Putinas pasirinkęs labai rizikingą ir ekonomiškai neefektyvų kelią ir dėl to nukentės Rusijos gyventojai ir pats jo režimas gali būti mažiau stabilus“, - sakė N.Mačiulis.

N.Mačiulis teigė, kad kol kas nėra aišku, ar Rusijos sankcijos galios Lietuvai. Vis dėlto N.Mačiulis atkreipė dėmesį, kad žemės ūkio ir maisto produkcijos gamintojai ir eksportuotojai neturėtų labai smarkiai nukentėti.

„Lietuvos gamintojai nėra labai pažeidžiami Rusijos, nes tik 5 proc. visos produkcijos eksportuojama į Rusiją. Žemės ūkios sektorius apskritai visai nedaug eksportuoja. Nereiktų per daug nerimauti, nes yra alternatyvių rinkų“, - sakė N.Mačiulis.

Anot jo, kartu su reeksportu Rusijai tenka apie 20 proc. viso Lietuvos eksporto, tačiau vien Lietuvoje pagamintos produkcijos eksportas į Rusiją siekia 5 proc.

„Swedbank“ ekonomistas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos transporto sektorius gali nukentėti stipriausiai, jeigu Rusija ir toliau plės sankcijas ES.

„Jeigu ne tik maisto produktų prekyba, bet ir kitų prekių prekyba tarp Europos Sąjungos ir Rusijos yra šaldoma, tai būtų tiesioginis šokas Lietuvos transporto sektoriui. Srauto sumažinimas reikštų, kad daugelis transporto įmonių susidurtų su rimtomis problemos, nes tai vienas didžiausių Lietuvos verslo sektorių, kuriame dirba apie 100 tūkst. žmonių“, - kalbėjo N.Mačiulis.

Trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vieneriems metams uždraudė ar apribojo žemės ūkio produkcijos, žaliavų ir maisto produktų importą iš šalių, taikančių sankcijas Rusijai. Tačiau konkrečių produktų sąrašas kol kas nėra paskelbtas. Nuo rugpjūčio 1 dienos Rusija uždraudė vaisių importą iš Lenkijos.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder