Lietuvos vartotojų organizacijos: mokėjimo kortelių mokesčių našta gali užgulti vartotojus

Reguliavimo ES lygiu nuspręsta imtis didiesiems Europos prekybininkams siekiant nustatyti privalomas mokesčių ribas, kurios leistų jiems sutaupyti priimant mokėjimo korteles ir jomis vykdant atsiskaitymo operacijas, rašoma Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso pranešime spaudai.

Apsikeitimo (angl. interchange) mokestį – tam tikrą dalį nuo mokėjimo kortelės sandorio – prekybininko bankas sumoka kortelės savininko bankui. Šio mokesčio paskirtis yra subalansuoti elektroninių atsiskaitymų sąnaudų skirtumus ir užtikrinti, kad kiekvienas sandorio dalyvis sumokės teisingą su mokėjimo kortelės sandorio apdorojimu ir apsauga susijusių išlaidų dalį. Šis mokestis įskaičiuojamas į mokestį, kurį prekybininkas turi sumokėti savo bankui.

„Mes sveikintume kiekvieną iniciatyvą, kurios rezultatas būtų naudingas vartotojui, tačiau šiuo atveju įžvelgiame visai kitus tikslus. Ne veltui mokesčio ribojimo aktyviai siekia didžiosios Europos prekybininkų asocijuotos struktūros. Kažkodėl manoma, kad vartotojams reguliavimas taip pat duos naudos, nes, sumažėjus mokesčio naštai prekybininkams, esą sumažės jų parduodamų prekių kaina. Deja, mokėjimų sistemos palaikymo sąnaudų reguliavimas niekaip nesumažintų, tiesiog jas siekiama padalinti kitaip. Patirtis ir ekonomikos teorija sako, kad tokiais atvejais galutinis mokėtojas visuomet būna vartotojas“, – sakė Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso prezidentė Eglė Kybartienė.

Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas šiuos reguliavimo klausimus pirmadienį aptarė susitikime su Vilniuje viešėjusiais ekspertais iš Ispanijos – Manuel Delgado ir prof. Pascual Fernandez. Ispanija yra viena iš šalių, turinčių patirties vertinant apsikeitimo mokesčių reguliavimo pasekmes – šioje šalyje apsikeitimo mokesčiai nuo 2006-ųjų iki 2010-ųjų buvo sumažinti daugiau nei 57 procentais.

Prekybininkai sutaupė, vartotojai prarado

Atlikę tyrimus ekonomistai iš dviejų Ispanijos universitetų – UNED ir Rey Juan Carlos universiteto Madride – išsiaiškino, kaip toks sumažinimas paveikė Ispanijos rinką: vartotojams šalyje tai nedavė jokios naudos, tačiau įstatymas buvo naudingas prekybininkams, kurie per penkerius metus sutaupė beveik 2,75 mlrd. eurų (9,5 mlrd. litų). Sutaupytos lėšos nepadėjo mažinti prekių kainų – prekybininkai tiesiog pasididino pelno maržą. Tuo metu vartotojų išlaidos mokėjimo kortelių įsigijimui ir aptarnavimui per tą patį laikotarpį išaugo net 50 procentų ir ant vartotojų pečių užkrovė papildomą 2,35 mlrd. eurų (8,1 mlrd. litų) naštą.

Nenuostabu, kad Ispanijos vartotojų organizacijos (pavyzdžiui, autoritetinga daugiau kaip ketvirtį amžiaus veikianti Ispanijos finansinių paslaugų vartotojų asociacija ADICAE) šiuo metu taip pat labai aktyviai pasisako prieš biurokratinį apsikeitimo mokesčio tvarkos primetimą.

Susitikime su ispanų ekspertais taip pat dalyvavusio Aljansui priklausančios asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomojo direktoriaus Kęstučio Kupšio teigimu, apsikeitimo mokesčio reguliavimo idėja ES greičiausiai atsirado įkvėpta telekomunikacijų rinkos reguliavimo sėkmės.

„Kainos vartotojams sumažėjo, todėl tikimasi, kad tas pats modelis bus veiksmingas ir reguliuojant kortelių mokesčius. Tačiau pamirštama, kad šis atvejis visai kitoks – čia kalbama ne apie paslaugos pardavimo kainos reguliavimą, o apie sistemos palaikymo sąnaudų paskirstymą tarp rinkos dalyvių. Vienas iš dalyvių savo sąnaudas norėtų perkelti kitiems rinkos dalyviams, vietoje to, kad būtų ieškoma būdų, kaip tas sąnaudas sumažinti visiems“, – sakė K. Kupšys.

Pritariančią nuomonę išsakė ir Lietuvos bankų klientų asociacijos generalinis direktorius Rūtenis Paukštė: „ES vykstantiems procesams šiuo klausimu Lietuvoje yra neskiriama pakankamai dėmesio. Mes neturėtume pasiduoti didžiųjų Europos prekybininkų spaudimui ir pritarti veiksmams, kurie gali pakeisti pusiausvyrą rinkoje vartotojui nenaudinga linkme“.