Lietuvos lošimų operatorių asociacija (LLOA) kritikuoja azartinių lošimų kontrolės politiką ir prašys, kad situaciją šioje rinkoje ištirtų Konkurencijos taryba.
Pasak lošimų namų valdytojus vienijančios asociacijos prezidento Algimanto Pavilonio, įstatymai, reglamentuojantys azartinių lošimų organizavimą
ir kontrolę, kai kurios įstatymų leidybos iniciatyvos šiandien sudaro nelygios ir nesąžiningos konkurencijos sąlygas azartinių lošimų rinkoje, kas išskirtinai naudinga B kategorijos lošimų automatų verslo plėtrai.
"Pavyzdžiui, lošimų automatų salonuose nėra fiksuojami ne tik juose lošiantys asmenys, bet ir faktiškai nevykdoma finansinė apskaita ar tuo labiau pinigų plovimo prevencijos ir lošėjų apsaugos programos. Šiai lošimų kategorijai yra taikomas visiškai kitoks apmokestinimas nei lošimų namams, kai tuo tarpu patys kazino, tiek Lietuvoje, tiek Europoje yra laikomi viena iš lengviausiai kontroliuojamų subjektų iš visų azartinių lošimų formų, yra griežčiausiai reguliuojami bei labiausiai apmokestinti", - sako jis.
A. Pavilonio teigimu, tokia azartinių lošimų kontrolės politika, kai vieniems rinkos dalyviams sudaromos išskirtinės sąlygos, ne tik neduoda papildomos finansinės naudos valstybei surenkant mokesčius, bet ir atveria naujas galimybes nelegalių lošimo namų kūrimuisi ar skatina nesąžiningą konkurenciją.
Asociacijos duomenimis, pernai Lietuvoje veikė 94 lošimų automatų salonai, juos valdančių bendrovių apyvarta siekė 327 mln. litų, tuo tarpu prieš kelerius metus - 2005-aisiais Lietuvoje veikė 56 tokie salonai, o jų valdytojų apyvarta buvo 54,5 mln. litų. Priešingai yra su lošimų namais, kurių Lietuvoje yra keturis kartus mažiau - 24, tačiau jie vien per pirmus devynis šių metų mėnesius valstybės biudžetą papildė daugiau nei 36,5 mln. Lt.
Eltos inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą