LPSK: tarnautojų ir statutinių pareigūnų algas reikia atstatyti nedelsiant

„Darbo užmokesčio didinimo klausimas, ypač mažiausias pajamas gaunantiems dirbantiesiems, tiek  valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje yra svarbiausias mūsų uždavinys“, - sakė derybose dėl minimalios algos didinimo Lietuvos Trišalėje Taryboje dalyvaujantis Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.

„Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis krizės metu buvo mažintas du kartus, pirmą kartą nuo 490 litų iki 475 litų, antrą kartą - nuo 475 Lt iki 450 litų. Taip pat buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnę nei 10 kategoriją turintiems valstybės tarnautojams, o priedai už kvalifikacinę klasę mažėjo perpus. Infliacijos tempai, būtiniausių prekių ir paslaugų brangimas  reikalauja nedelsiant svarstyti ne tik minimaliosios algos didinimo, bet ir bazinės algos atstatymo klausimus“, - sakė Lietuvos vidaus reikalų sistemos pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkė Loreta Sosčekienė.

Daugumos valstybės pareigūnų ir tarnautojų darbo užmokestis neatskaičius mokesčių siekia nuo 1360 iki 3000 litų. Tai reiškia, kad realiai jų pajamos, sumokėjus mokesčius, siekia nuo 1000 iki 2000 litų. Tokiomis sąlygomis dirba ir šeimas turi išlaikyti dešimtys tūkstančių valstybės tarnautojų ir statutinių pareigūnų.

Statutinių pareigūnų ir valstybės tarnautojų darbo užmokestis yra susietas su bazinės algos dydžiu, kuris nuo 2009 metų yra 450 litų. Šis dydis yra dauginamas ir koeficianto, kuris priklauso nuo valstybės tarnautojo ar statutinio pareigūno kategorijos. 2012 m. sausio 1 d. Valstybės tarnybos departamento duomenimis Lietuvoje buvo 52 202 valstybės tarnautojai. Iš jų - tik valstybės tarnautojų (be statutinių) 28 693, įstaigos vadovų - 310, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų - 890, o statutinių pareigūnų – 23 509.

Ateinančių finansinių metų bazinis algos dydis nustatomas atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją  ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką. Įstatymuose yra įtvirtinta išimtinė nuostata, jog naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė. Tuo pagrindu 2009 metais bazinė alga ir buvo sumažinta nuo 490 iki 450 litų.

„Darbo užmokestis vastybės tarnautojams 2009 metais mažėjo nuo 8 iki 36 procentų. Be to, beveik visų savivaldybių bei valstybinių institucijų, išskyrus gal ministerijų darbuotojus, žmonės ėjo nemokamų „solidarumo“ atostogų, kurių suteikimo tvarka nereglamentuota jokiais Lietuvoje veikiančiais įstatymais. Tik įstaigose, kur veikia profesinės sąjungos, nemokamų atostogų suteikimo tvarka ir trukmė buvo derinta su darbuotojų atstovais. Ten, kur jų nėra, valstybės tarnautojai, bijodami užsitraukti darbdavio rūstybę ir netekti darbo, masiškai ėmė nemokamas atostogas, nors jų metu ne tik negaudavo lėšų pragyvenimui, bet ir susirgus nebuvo draudžiami socialiniu draudimu“, - sakė Lietuvos valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė.

„Šiandien mes kalbame apie minimalaus atlyginimo didinimą, nors jis ekonominio sunkmečio sąlygomis iš viso nebuvo mažintas, o valstybės tarnautojų ir pareigūnų darbo užmokestis ženkliai sumažėjo ir jo neplanuojama atstatyti. Kada baigsime iš esmės blogą valstybės ekonominę ir finansinę būklę gerinti labiausiai pažeidžiamos visuomenės dalies sąskaita“, - retoriškai klausė Loreta Sosčekienė.  

2009 metais Valstybės tarnybos departamentas atliko tyrimą, susijusį su Valstybės tarnautojų motyvavimo galimybėmis sunkmečiu. Beveik pusė valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų nurodė, kad jiems pavaldaus personalo motyvacija ekonominio sunkmečio sąlygomis sumažėjo. 97 procentų apklaustų vadovaujančias funkcijas atliekančių asmenų nuomone motyvacija mažėjo dėl finansinio atlygio sumažėjimo.

Šią savaitę Valstybės tarnautojų ir statutinių pareigūnų inetesams atstovaujančios profesinės sąjungos raštu kreipėsi į LR Vyriausybę bei į LR Seimo frakcijas prašydamos nedelsiant spręsti bazinio atlyginimo dydžio atstatymo klausimą.

Valstybės tarnautojų statusą turinčių asmenų darbo užmokesčio skaičiavimo palyginamoji lentelė (parengta vadovaujantis Valstybės tarnybos departamento duomenimis):