Mažiau dujų - didesnis mokestis

2016 metais pirmą kartą šalies istorijoje vamzdžiu iš Rusijos tiekiamas dujas nurungė norvegiškos dujos, plukdomos per Klaipėdos SGD terminalą, per kurį importuota 64 proc. viso Lietuvoje suvartoto gamtinių dujų kiekio. Daugiau kaip pusę jų savo reikmėms atsiplukdė Jonavos azoto trąšų ir chemijos produktų gamybos bendrovė „Achema“.

Šiemet per SGD terminalą, tikimasi, bus importuota apie pusė viso šalies dujų poreikio. Vis dėlto Lietuvai dujų reikia vis mažiau – 2016 metais Lietuvoje dujų suvartota beveik dešimtadaliu mažiau nei prieš metus. Prognozuojama, kad ateityje jų poreikis dar mažės.

Vartojant mažiau dujų auga neproporcingai didelio SGD terminalo išlaikymo sąnaudos, o kartu ir mokestinė našta pramonei bei energetikos įmonėms. Ir ne vien dėl to. Nuo praėjusių metų į SGD terminalo mokestį įtraukiamos ne tik šio terminalo išlaikymo ir eksploatacijos sąnaudos, bet ir paskirtojo tiekėjo „Litgas“ patiriami nuostoliai dėl prekybos SGD dujomis.

Ši valstybės valdoma įmonė dujas iš norvegų pirko brangiau, negu pardavė vietos rinkoje, o nuostolius padengė Lietuvos vartotojai, mokėdami didesnį mokestį, vadinamąją SGD terminalo saugumo dedamąją kainoje.

Terminalas išstumia vamzdį

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, Lietuvoje 2016 metais suvartota 22,8 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų, arba 9,5 proc. mažiau nei 2015 metais, kai buvo suvartota 25,2 teravatvalandės.

„ 2016 metais gamtines dujas per SGD terminalą importavo trys įmonės – AB „Achema“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ir UAB „Litgas“, o 2015 metais SGD terminalo veiklą užtikrino tik UAB „Litgas“. Toks įmonių skaičiaus pasikeitimas lėmė, kad 2016 metais per SGD terminalą importuojamų gamtinių dujų kiekis išaugo nuo 4,6 TWh 2015 metais iki 14,6 TWh 2016 metais. Per SGD terminalą importuotos gamtinės dujos 2016 metais sudarė 64 proc. viso Lietuvoje suvartoto gamtinių dujų kiekio. 2015 metais vartotojai sunaudojo 18 proc. per SGD terminalą importuotų gamtinių dujų kiekio“, – „Lietuvos žinioms“ atsiųstame rašte teigia Kainų komisija.

Prognozuojama, kad 2017 metais perdavimo sistema bus transportuojama apie 22 TWh gamtinių dujų. Tikėtina, kad 2017 metais per SGD terminalą jų bus atgabenta apie 11 TWh, tai yra 50 proc. viso šalies poreikio.

Didžiausia dujų vartotoja šalyje Jonavos trąšų gamykla „Achema“ 2016 metais suvartojo apie 12,5 TWh gamtinių dujų, arba daugiau kaip pusę viso šalyje suvartojamo gamtinių dujų kieko (22,8 TWh). Iš jų per terminalą 2016 metais „Achema“ atsigabeno apie 7,5 TWh dujų. Tai sudarė apie 60 proc. viso gamyklos praėjusių metų gamtinių dujų poreikio.

Anksčiau Kainų komisija prognozavo, kad SGD pardavimo energijos gamintojams ir įsigijimo kainų skirtumas 2016 metais sudarys 32,4 mln. eurų.

2017 metais „Achema“ ketina suvartoti apie 14 TWh gamtinių dujų. Iš jų per terminalą planuoja atsigabenti apie 5,7 TWh gamtinių dujų. Tai sudarytų apie 40 proc. viso įmonės poreikio. 2015 metais ji suvartojo apie 14,12 TWh gamtinių dujų ir per terminalą nieko nepirko.

Vartojimas mažėja – mokestis didėja

„Lietuvos žinioms“ Kainų komisija pabrėžia, kad 2015 metų pabaigoje pasikeitė SGD terminalo saugumo dedamosios skaičiavimo principai, todėl esą nekorektiška lyginti 2015 ir 2016 metais surinkto mokesčio dydį. Vis dėlto Komisijos pateikti skaičiai rodo, kad šis mokestis kasmet didėja.

Per 2015 metus, Kainų komisijos duomenimis, buvo surinkta 70 mln. eurų vadinamosios SGD terminalo saugumo dedamosios. 2016 metais, neaudituotais duomenimis, šio mokesčio surinkta 81 mln. eurų. 2017 metais planuojama surinkti 88,7 mln. eurų.

Didžioji dalis šio mokesčio naštos Lietuvoje tenka „Achemai“, naudojančiai apie pusę visų šalyje vartojamų gamtinių dujų. Antai 2013–2014 metais iš 30,7 mln. eurų valstybės planuoto surinkti SGD terminalo mokesčio vien „Achema“ turėjo sumokėti 13 mln. 137 tūkst. eurų. Tai yra 46,5 proc. viso šalyje surinkto SGD terminalo mokesčio.

Kainų komisija pripažįsta, kad mažėjant vartojamų dujų kiekiui SGD terminalo mokestis neišvengiamai turės dar didėti.

2015 metais SGD terminalo mokestį sudarė 56 mln. 292 tūkst. eurų, iš jų „Achema“ sumokėjo 30 mln. 238 tūkst. eurų, arba 53,7 proc. viso šalyje surinkto mokesčio.

2016 metais „Achema“ sumokėjo apie 17 mln. eurų SGD terminalo saugumo dedamosios (21 proc. visų lėšų). 2017 metais ji įmonei didėja dar 4 mln. eurų ir sudarys 20,3 mln. eurų, arba 23 proc. visų planuojamų surinkti SGD terminalo saugumo dedamosios lėšų Lietuvoje.

Kainų komisija pripažįsta, kad mažėjant vartojamų dujų kiekiui SGD terminalo mokestis neišvengiamai turės dar didėti. Mat skaičiuojant saugumo dedamąją yra naudojami vartojimo pajėgumai, kurie netiesiogiai susiję su suvartojamu gamtinių dujų kiekiu. „Didėjantis deklaruojamų vartojimo pajėgumų skaičius lemia, kad saugumo dedamoji mažėja, o mažėjantis deklaruojamų vartojimo pajėgumų skaičius – kad saugumo dedamoji didėja“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino Kainų komisijos Veiklos valdymo skyriaus patarėja Aistė Griškonytė.

2015 metais į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos buvo įtraukiamos SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos. Šios sąnaudos buvo dalijamos iš prognozuojamo perdavimo sistema transportuojamų gamtinių dujų kiekio. Į mokestį taip pat buvo įskaičiuojamos sąnaudos, kurias patyrė perdavimo sistemos operatorius AB „Amber Grid“.

2016 metais į mokestį buvo įtraukiamos SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų SGD terminalo projektą įgyvendinančiai bendrovei „Klaipėdos nafta“ prieinamų šaltinių. Taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo bei „Amber Grid“ saugumo dedamosios administravimo sąnaudos. Be to, visos 2016 metais prognozuojamos sąnaudos buvo dalijamos ne iš kiekio (kaip buvo daroma skaičiuojant 2015 metais), bet iš vartojimo pajėgumų.

Veiklos nuostolius apmoka vartotojai

Kainų komisija „Lietuvos žinioms“ atsisakė nurodyti, kiek lėšų iš surinkto mokesčio išdalyta trims valstybinėms įmonėms, tačiau teigė, kad „Klaipėdos naftai“ teko didžioji dalis surinktos SGD terminalo saugumo dedamosios, „Litgas“ – mažesnioji dalis, o „Amber Grid“ – simbolinis mokestis už lėšų administravimą.

2017 metų gegužės mėnesį Komisija planuoja perskaičiuoti SGD terminalo saugumo dedamąją, nes pasikeitus teisiniam reglamentavimui sumažėjo vartotojų deklaruoti vartojimo pajėgumai, taip pat mokesčio dydžiui įtakos turės Komisijos tvirtinamos prognozuojamos gamtinių dujų rinkos kainos koregavimas.

„Abu veiksniai turės įtakos surenkamoms SGD terminalo saugumo dedamosios lėšoms, tačiau bus koreguojamos tik dedamosios, susijusios su paskirtojo gamtinių dujų tiekėjo sąnaudomis“, – pabrėžė A. Griškonytė.

„Lietuvos žinios“ primena, kad pernai atsirado nauja SGD terminalo mokesčio dedamoji – tai paskirtojo tiekėjo „Litgas“ būtinojo kiekio tiekimo sąnaudos arba veiklos nuostoliai, susidarantys dėl brangiai perkamų ir pigiau parduodamų norvegiškų SGD.

Pagal patvirtintą formulę, „Litgas“ patirtą nuostolį, kuris susidaro, jeigu SGD terminalo dujas tenka parduoti pigiau, negu jos perkamos iš „Statoil“, kompensuoja Lietuvos dujų vartotojai.

„Skirtumas tarp VKEKK nustatytos gamtinių dujų rinkos kainos, už kurią dujas iš „Litgas“ pirks energijos gamintojai, ir jų įsigijimo kainos bus įtraukiamas į paskirtojo tiekimo sąnaudas, kurios finansuojamos iš pajėgumų mokesčio, nustatomo priklausomai nuo maksimalių vartotojų poreikių“, – „Lietuvos žinioms“ yra aiškinęs įmonės vadovas Vytautas Čekanavičius.

Norvegijos kompanijos „Statoil“ valstybės įmonei „Litgas“ parduodamų dujų kaina yra slepiama. Šią informaciją atsisako atskleisti tiek valstybės paskirtasis tiekėjas, tiek Kainų komisija. Vis dėlto komisija yra pripažinusi, kad SGD terminalo dujos pagal sutartį su „Statoil“, galiojusią iki 2016 metų pirmojo ketvirčio, buvo beveik dvigubai brangesnės negu perkamos rinkoje.

2016 metų vasarį „Litgas“ su „Statoil“ sutartį atnaujino. „Litgas“ dabar teigia, jog šie pakeitimai leido trečdaliu sumažinti Klaipėdos SGD terminalo išlaikymo sąnaudas. „Po sutarties pasirašymo 2016 metų kovo mėnesį saugumo dedamoji sumažinta nuo 510,16 Eur/MWh iki 315,97 Eur/MWh. „Litgas“ dalis saugumo dedamojoje sumažėjo nuo 249,65 iki 69,96 Eur/MWh“, – šių metų balandžiop 24 dieną išplatintame pranešime teigė įmonė.

Kainų komisijos duomenimis, pasikeitus sutarties su „Statoil“ sąlygoms, 2016 metais vidutinė svertinė UAB „Litgas“ importuojamų gamtinių dujų kaina sumažėjo apie 25 procentus.

Paskirtojo tiekėjo pajamos priklauso nuo to, kokia kaina rinkoje pavyksta parduoti būtinojo SGD kiekio dalį, kuri neparduota reguliuojamiems energijos gamintojams. Prekybos nuostoliai kompensuojami Kainų komisijai nustatant saugumo dedamąją kitiems metams.

Kiek realiai veiklos nuostolių pernai patyrė paskirtasis tiekėjas, „Lietuvos žinioms“ duomenų nesuteikė nei Kainų komisija, nei „Litgas“. Anksčiau Kainų komisija prognozavo, kad SGD pardavimo energijos gamintojams ir įsigijimo kainų skirtumas 2016 metais sudarys 32,4 mln. eurų. SGD pardavimo rinkoje (būtinojo kiekio dalies, kuri nebus parduota reguliuojamiems energijos gamintojams) ir įsigijimo kainų skirtumas – 20 mln. eurų.

Šį skirtumą turėtų padengti visi gamtinių dujų perdavimo sistemos naudotojai, mokėdami Kainų komisijos nustatytą saugumo dedamąją. Nesutapus prognozei ir faktui, saugumo dedamoji turėjo būti koreguojama kas pusę metų.

Tačiau realiai 2016 metais kaina kito tris kartus, o SGD terminalo saugumo dedamosios vidurkis siekė 400,02 Eur/MWh. Šiemet Kainų komisija SGD terminalo mokestį padidino iki 473,6 Eur/MWh.

„Litgas“ komunikacijos vadovas Paulius Jakutavičius praėjusių metų pabaigoje laikraščiui aiškino, kad saugumo dedamoji 2016 metais didėjo dėl maždaug 13 proc. mažesnio šiems metams užsakyto dujų vartojimo pajėgumų kiekio. „Kita priežastis – baigėsi 2013 metais surinktos SGD terminalui lėšos, kuriomis 2015–2016 metais (po maždaug 14,5 mln. eurų) buvo mažinamos SGD terminalo išlaikymo sąnaudos“, – teigė jis.

Siekia regioninio statuso

Jeigu SGD terminalu naudotųsi kitų valstybių vartotojai, gautomis lėšomis būtų mažinamos brangaus bei vietos poreikius kelis kartus viršijančio, tačiau šalies energetinę nepriklausomybę užtikrinančio įrenginio eksploatavimo sąnaudos, tenkančios vietos vartotojams. Tačiau daugiau dujų parduoti užsieniečiams kol kas nesiseka. Antai Estijos dujų bendrovė „Eesti Gaas“ šiemet pradėjo importuoti SGD iš Lenkijos, o ne iš Lietuvos terminalo, kurio siūloma kaina estų netenkino.

Siekdama, kad Klaipėdos terminalui būtų pripažintas regioninis statusas, Lietuva neseniai pateikė paraišką Europos Komisijai (EK) įtraukti jį į Europos Sąjungos (ES) bendrojo intereso projektų (PSI) sąrašą. Jeigu EK jį patvirtintų, Lietuva galėtų pretenduoti į maždaug 100 mln. eurų finansinę paramą laivui-saugyklai išpirkti anksčiau nei 2024 metais, kai baigiasi laivo nuomos sutartis su Norvegijos „Hoegh LNG“.

Tai gerokai sumažintų SGD terminalo išlaikymo naštą Lietuvos dujų vartotojams, o kartu ir dujų kainas visų trijų Baltijos šalių vartotojams.

Šių metų pradžioje EK atmetė Estijos bendrovės „Alexela“ paraišką dėl 344 mln. eurų vertės SGD terminalo Paldiskio uoste statybos finansavimo iki 39 procentų. Lietuva šį sprendimą interpretavo kaip EK pasiųstą signalą, jog Baltijos valstybėse pakanka vieno terminalo.

Lietuvos Vyriausybė pastaruoju metu aktyviai kalbasi su Latvija ir Estija, kad šios pripažintų Klaipėdos terminalą regioniniu. Tokiam sprendimui labiausiai priešinasi Estija. EK ne kartą yra pareiškusi nuomonę, kad Baltijos šalyse užtektų vieno regioninio terminalo, ir ragino tris valstybes susitarti dėl jo vietos. Latvija norėjo terminalą statyti Rygos uoste, tačiau EK pasamdyti konsultantai patarė, kad racionaliausia vieta būtų Estijoje, o prie Baltijos valstybių ragino prisidėti ir Suomiją. Regioniniam terminalui buvo numatyta ES parama. Lietuva užbėgo įvykiams už akių ir terminalą Klaipėdoje pastatė savo lėšomis.

Anksčiau „Klaipėdos nafta“ buvo paskelbusi konkursą pasiskolinti iš bankų 300 mln. eurų, tačiau pernai jį sustabdė Vyriausybei pradėjus kalbėtis su EK dėl galimos finansinės paramos. Skelbta, kad tokia parama galėtų siekti apie 100–150 mln. eurų.

Už SGD laivo nuomą „Klaipėdos nafta“ per metus moka apie 65,95 mln. eurų, o per 10 metų sumokės apie 659,5 mln. eurų.

Dujų suvartojimas ir tiekimo šaltiniai Lietuvoje, TWh

*Prognozė

Šaltinis: Kainų komisija

Dujų suvartojimas ir tiekimo šaltiniai „Achemoje“, TWh

*Prognozė

Šaltinis: „Achema“

SGDT Saugumo dedamosios surinkimas, mln. eurų

*Neaudituotais duomenimis

**Prognozė

Šaltinis: Kainų komisija