Mėsininkai būgštauja dėl raguočių skaičiaus mažėjimo.

Šiuo metu jau septynios mūsų šalies mėsos perdirbimo įmonės turi teisę eksportuoti savo produkciją į Europos Sąjungos (ES) šalis. Jos kasmet investuoja milijonines sumas į savo verslo plėtrą, tačiau artėja diena, kai mūsų šalyje gali nebelikti mėsinių galvijų, kurių auginimas be valstybės paramos tampa neberentabilus. Pajamos iš gyvulių pardavimo jų augintojams jau dabar nebepadengia auginimo išlaidų.
Pasak Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio ir maisto departamento direktoriaus pavaduotojos Nijolės Maksimavičienės, norint sustabdyti raguočių bandos mažėjimą reikia dotuoti gyvulių augintojus. Išmokos gali būti mokamos už veršelius, laikomus ir paskerstus gyvulius. Kol kas ta parama labai menka - 2002 m. ji siekė 1,4 mln. Lt. Tačiau ši suma nedengia net savikainos. Ministerijos pareigūnė tikisi, kad šiemet ši parama bus didesnė, tačiau ne tiek, kad būtų patenkinti gyvulių augintojų poreikių. Preliminariais ir apytikriais apskaičiavimais subsidijoms reikėtų skirti apie 40 mln. Lt per metus.
"Ministerija rinkos kainų reguliuoti negali, tačiau po praėjusiaisiais metais nusistovėjusių raguočių supirkimo Lietuvoje kainų šios rūšies gyvulius be valstybės paramos auginti nebenaudinga",- "Vakarų ekspresui" sakė N. Maksimavičienė.
Todėl raguočių bandos mažėjimo tempai Lietuvoje neturėtų stebinti. Nuo 1999 m. metų Lietuvoje auginamų galvijų banda sumažėjo 20 proc.
Vienas iš šios problemos sprendimo būdų - eksportuoti jautieną į užsienį, kur galima tikėtis parduoti brangiau. Tačiau lietuviškai jautienai konkuruoti Europos šalių rinkose su subsidijuojama tos pačios rūšies mėsa, kuri yra daug pigesnė. Todėl sertifikatus bei ES veterinarinius numerius turinčios bendrovės neeksportuoja savo produkcijos tokiais kiekiais, kokiais jos norėtų.

Sunkus kelias į Europą

Nors ir gavęs ES veterinarijos numerius, suteikiančius teisę gaminius eksportuoti į ES šalis, Šilalės rajono įmonės "Rovisa" savininkas Romanas Irtmonas mano, kad įsitvirtinti Europos rinkose gali būti sunku.
"Nei kokybe, nei gamyba mes niekuo nenusileidžiame panašioms įmonėms, veikiančioms ES šalyse. Tačiau jos turi vieną pranašumą - žemesnę produkcijos kainą. Mes tai pasiekti ir kaip lygiaverčiai partneriai konkuruoti Europoje galėtume tik tada, kai valstybė galės dotuoti gyvulių augintojus,"- "Vakarų ekspresui" sakė R. Irtmonas.
Kitų mėsos perdirbimo įmonių atstovų teigimu, lietuviai su savo produkcija nė vieno Europos pirkėjo nenustebins. Juos reikia patraukti žema kaina. O kol kas visų mūsų šalies mėsos perdirbimo įmonių produkcija yra brangesnė nei ES šalių gamyklose pagaminta.

"Agrovet" rengiasi konkurencijai

Per 2002 metus mėsos perdirbimo UAB "Agrovet" gamybos apimtys padidėjo apie 30 proc., tačiau dėl smukusių mėsos žaliavos supirkimo kainų apyvarta padidėjo tik 10 proc.
Nepaisant to, bendrovė aktyviai rengiasi konkurencijai su ES mėsos gamintojais. "Agrovet" generalinio direktoriaus Augenijaus Gudžiūno teigimu, tik atitikus visus ES tokio pobūdžio įmonėms keliamus reikalavimus bendrovė galės išlikti ir sėkmingai konkuruoti po 2004 m. kovo 1 d. Lietuvai įstojus į ES.
Šių metų sausio 15 d. "Agrovet" pasirašė sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl paramos pagal Europos Sąjungos Specialiąją žemės ūkio ir kaimo plėtros programą (SAPARD). Klaipėdos rajone veikianti įmonė pretenduoja į 45 proc. dydžio būsimojo investicinio projekto dalį. Pasak A. Gudžiūno, 14,5 mln. Lt vertės projektas bus baigtas realizuoti iki kitų metų kovo 1 d.
Už šias lėšas planuojama pastatyti skerdyklą su šaldytuvais ir mėsos išpjaustymo skyriumi. Tik iki galo atlikus statybų ir įrangos montavimo darbus bendrovei bus pervesta sutartyje numatyta suma - 4,2 mln. Lt. Ją įmonės vadovas ketina panaudoti paskoloms padengti.
"Jei ES pirkėjui negali pasiūlyti 20 tonų produkcijos - tu jam neįdomus,- sakė A. Gudžiūnas. - Todėl mes stengiamės padidinti savo pajėgumus iki 40 tonų ir daugiau skerdienos per parą bei pateikti rinkai ES reikalavimus atitinkančią produkciją."
Šiuo metu Kretingalėje (Klaipėdos raj.) veikianti "Agrovet" pagamina 6,5 tonos gatavos produkcijos ir per 20 tonų skerdienos pusgaminių. Iš viso - apie 30 tonų mėsos gaminių per parą.
Pernai "Agrovet" pardavė 48 mln. Lt vertės produkcijos, 2001 m. bendrovės apyvarta siekė 43 mln. Lt, 2000 m. - 30 mln. Lt.

Paramai - šimtai milijonų

Nacionalinės mokėjimo agentūros Projektų administravimo skyriaus vedėjos Žydrūnės Jučinskaitės teigimu, 2001-ųjų gruodį prasidėjus SAPARD programos įgyvendinimui, buvo pateiktos 594 paraiškos SAPARD paramai gauti, iš jų jau patvirtinti 268 projektai, kurių įgyvendinimui bus skirta 271,3 mln. litų paramos lėšų.
Nors smulkių skerdyklų ir mėsos gamybos cechų šiuo metu yra net 376, keli jų tik pastaraisiais metais, t. y. nuo 2001 m. gruodžio, įgijo teisę eksportuoti savo produkciją į ES šalis. Pernai buvo eksportuota 7 892 tonos mėsos ir jos produktų.
Šalyje yra 7 mėsos perdirbimo įmonės, turinčios ES veterinarijos patvirtinimo eksportui į ES šalis sertifikatus. Netrukus šiuos sertifikatus tikisi gauti dar trys mėsos įmonės. Iki kitų metų ES normas siekia atitikti 156 mėsos perdirbimo įmonės ir skerdyklos.