Naftos alternatyvų paieškos

Pasauliui neabejotinai atsibodo nesibaigianti kova dėl naftos ir dujų. Tiksliau, ji persikėlė į naują dimensiją. Pagrindiniai kovotojai – tai Silicio slėnio mokslininkai Kalifornijoje, karštligiškai bandantys atrasti alternatyvų "juodajam auksui“. Kai kurių pasaulio valstybių bandymai žaliavų pagalba pavirsti supervalstybėmis
 greičiausiai nėra iki galo apgalvoti.

Taip, naftos produktų kaina paskutiniaisiais mėnesiais buvo pasiekusi visų laikų aukštumas ir nežinia kur link naftos kreivė pasuks ateityje. Tačiau kas dar labiau gali priversti ieškoti alternatyvių sprendimų nei panašios krizės?

Silicio slėnis visuomet buvo vaisingas: pradžioje čia buvo auginami vaisiai ir daržovės, vėliau slėnis tapo pasauline IT technologijų sostine. Ne vienas studentas čia tapo milijardieriumi. Į pietus nuo San Francisko įsikūrusiame slėnyje buvo įkurtos tokios pasaulį pakeitusios firmos "Google", "Oracle", "Hewlett-Packard", "Apple", "Intel", "Yahoo", "Ebay", "Web 1.0", "Web 2.0".

Šiandien slėnyje dirbama prie projekto "Nafta 2.0”. Visiems ieškant alternatyvų "juodajam auksui“, dalis mokslininkų ir verslininkų yra tvirtai įsitikinę, kad geriausia naftos alternatyva yra pati nafta. Nereikėtų tuomet gaminti nei naujų variklių, nei naujų automobilių. Transporto sistema taip pat seniausiai veikianti. Galbūt JAV vartotojams tuomet netektų atsisakyti ir vienos iš amerikietiškosios svajonės sudedamųjų dalių – didelių automobilių su galingus varikliais. Tik viena smulkmena – tam reikalingas neišsenkantis naftos šaltinis.

Vieną iš galimų sprendimų siūlo maži gyvi padarėliai – bakterijos. Bent jau tokią ateities viziją turi Silicio slėnyje startuojančios kompanijos Amyris ir LS9. Bakterijos, kurias beje sudaro vienintelė ląstelė, buvo taip modifikuotos, kad pradėjo gaminti kurą. O šį galima pilti tiesiai į automobilio baką. Kompanija LS9 tam naudoja E.-Coli (angl. žarnyno lazdelės) bakterijas, o jos konkurentė Amyris pirmenybę teikia modifikuotiems grybeliams.

Bakterijos yra taip genetiškai modifikuojamos, kad galėtų gaminti įvairius angliavandenius, iš kurių vėliau galima pasigaminti įprastinį kurą. Abu mikrobai minta cukrumi. Gamyba vyksta didelėje cisternoje, o kurą galima nusiurbti tiesiog nuo bake esančios medžiagos paviršiaus. Nereikalinga distiliacija, kuri būtina įprastinio kuro gamybos metu.

Tačiau yra ir kita medalio pusė. Jeigu degalai bus gaminami iš cukraus – šio saldiklio kaina gali pernelyg stipriai pakilti, kaip tai ankščiau atsitiko su biodegalų žaliavomis. Puikus pavyzdys – per paskutiniuosius metus parduotuvėse smarkiai pašokusi aliejaus kaina. Augant rapsų paklausai, aliejaus gamintojai susiduria su vis didesne biodegalų gamintojų konkurencija.

Kompanijos turi alternatyvą cukrui – celiuliozę. Celiuliozė augaluose sudaro ląstelės sieneles. Todėl praktiškai kuras gali būti gaminamas ir iš augalų atliekų, kurių pakankamai „pagamina“ žemės ūkis. Kritiškas momentas yra celiuliozės virtimas cukrumi, kurį ir gali vartoti naftą gaminančios bakterijos. Todėl sintetinės naftos barelio kaina labiausiai priklausys nuo to, kaip efektyviai firma sugeba perdirbti augalų atliekas ir išskaidyti celiuliozę.

Kompanija Amyris siekia iki 2010 metų pradėti gaminti dyzelinį kurą, kuris į aplinką išleistų iki 80 procentų mažiau kenksmingų medžiagų, sukeliančių šiltnamio efektą. Konkurentė LS9 po 3-5 metų planuoja rinkai pasiūlyti naftos, kainuosiančios 40-50 dolerių už barelį. Taigi panašu, kad kol didžiosios valstybės ir naftos kompanijos viena kitai stengiasi perkąsti gerklę, kuras pradės tekėti iš naujo pasaulinio alternatyviosios energijos centro – Silicio slėnio.

Kuo mums lietuviams turėtų būti įdomi ši nauja pramonės sritis? Pirmiausia reikia susitaikyti su tuo, kad maisto produktų kainos ir ateityje gali kilti, nes panašu, jog žemės ūkio produkcija bus vis labiau naudojama ne tik maisto, bet ir kuro gamybai. Džiaugtis turėtų didžiosios šalies bendrovės, užsiimančios efektyviu žemės ūkiu. Tad neverkšlenkime dėl brangstančio maisto ir žaliavų, o pasistenkime iš to uždirbti. Patraukliomis šiuo metu yra laikomos biotechnologijų ar žemės ūkio veikla užsiimančių įmonių akcijos.

“MarketNews"