Patį planą, rengiamą AB "Orlen Lietuva" užsakymu, "Sweco Lietuva" turėtų baigti 2016 m. lapkritį.
Nagrinėjamos dvi kryptys
Specialiojo plano rengėjai turi atsakyti į klausimą, ar produktotiekis iš Mažeikių gamyklos turėtų būti tiesiamas į Būtingę, ar į Klaipėdos uostą. Nuo Mažeikių iki Būtingės jis tęstųsi apie 100 km, iki Klaipėdos - apie 140 km.
Pasak "Sweco Lietuvos" viceprezidento Aido Vaišnoro, kai buvo statomas Būtingės naftos terminalas, buvo numatytas ir šviesiųjų naftos produktų terminalas, tačiau jis nebuvo pastatytas, tad ir produktotiekis nuo Būtingės iki naftos perdirbimo gamyklos nebuvo nutiestas.
Taigi, Būtingėje tektų statyti dar vieną visiškai naują terminalą. Uosto infrastruktūros - nei molų, nei krantinių - nėra, tad krova ten būtų vykdoma taip, kaip ir kraunama žalioji nafta - per plūdurą.
Kita alternatyva - išnaudoti turimą infrastruktūrą Klaipėdos uoste. Tokiu atveju produktotiekis turėtų eiti iki Klaipėdos uosto, kuriame yra du specializuoti terminalai - AB "Klaipėdos nafta" ir UAB Krovinių terminalas, turintys technines galimybes krauti šviesiuosius naftos produktus.
Anot A. Vaišnoro, palyginti su transportavimu geležinkeliu, produktotiekis yra pigesnis sprendimas, be to, taip transportuoti yra ir saugiau, mažesnė ir tarša.
"Orlen Lietuvos" investicijos į produktotiekį, preliminariais vertinimais, sudarytų apie 100 mln. JAV dolerių (250 mln. litų).
Naftotiekis - į Klaipėdą
Šiame specialiajame plane turėtų būti sprendžiamas ir naftotiekio tarp Klaipėdos uosto bei Būtingės naftos terminalo tiesimo klausimas. Dėl jo ir investicijų į jį "Orlen Lietuvos" akcininkai nėra priėmę sprendimo, nors planavimui ir pritarė.
Šis variantas nagrinėjamas todėl, kad reikia turėti antrą apsirūpinimo žaliąja nafta tašką, jei, pavyzdžiui, Būtingės naftos terminale įvyktų kokios nors technologinės avarijos. Tokį žaliosios naftos kiekį, kokio reikia naftos perdirbimo gamyklai, geležinkeliu iš kitų šaltinių atvežti būtų ir sunku, ir brangu.
Apie naftotiekį esą būtų galima kalbėti tik tuo atveju, jeigu Klaipėdos uostas būtų modernizuotas ir turėtų galimybę priimti didesnių gabaritų, t. y. "Post Panamax" tipo laivus, kurių tonažas - 130-150 tūkst. tonų, grimzlė - 15-15,5 m.
Pasak A. Vaišnoro, techniškai paprasčiausias būdas būtų naftotiekis iš Klaipėdos į Būtingę. Iš čia jau esamu naftotiekiu žalioji nafta patektų į naftos perdirbimo gamyklą.
Dabar prie Būtingės naftos terminalo plūduro iškrauti laivą galima tik tada, kai nekraunamas kitas laivas. Tačiau terminalo apkrovimas toks, kad laisvų laiko tarpų tarp laivų beveik nėra. O turint du importo taškus jau būtų galima importuoti daugiau žaliosios naftos ir tai daryti saugiau.
Du vamzdžiai viename
Liaudiškai sakant, svarstomos galimybės tiesti du vamzdžius - produktotiekį ir naftotiekį. Pasak A. Vaišnoro, iš principo tie vamzdžiai mažai kuo skiriasi, galbūt naftotiekis būtų šiek tiek didesnio diametro, nes nafta yra klampesnė. Tokie naftos produktai kaip mazutas, aviacinis kuras, vis tiek būtų transportuojami geležinkeliu į Klaipėdą.
Jeigu būtų apsispręsta, kad produktotiekis turi eiti Klaipėdos kryptimi, tai, pasak A. Vaišnoro, technologiškai labiau apsimokėtų tiek produktotiekį, tiek naftotiekį guldyti į vieną koridorių. Jis būtų apie 50 m pločio, t. y. tokia apsaugos zona - nuo vamzdyno ašies po 25 metrus į abi puses. Toje 50 m apsaugos zonoje nebūtų galima gyvenamųjų namų statyba, būtų ribojama ūkinė veikla ir t. t.
Abu vamzdžiai būtų viename koridoriuje, tarp jų būtų 5-7 metrų atstumas, tad apsaugos zona būtų apie 56 m. Jeigu būtų formuojami du koridoriai - atskiras naftotiekiui, atskiras produktotiekiui, susidarytų 100 metrų apsaugos zona.
Pirmas viešas dokumentas bus strateginių pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita (SPAV). Pasak A. Vaišnoro, šiandien jau padaryti konceptualūs sprendiniai, kur tie vamzdynai turėtų būti, yra "pripaišyta" gana daug variantų.
SPAV ataskaitą planuojama pateikti jau šių metų pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje, tikėtina, gegužę. Tada jau bus viskas, kas neprotinga ir neracionalu, atmesta. Ir ne vėliau kaip šią vasarą žadama pradėti poveikio aplinkai procesą.
Informacija
Pernai spalį "Orlen Lietuva" ir AB "Klaipėdos nafta" pasirašė ketinimų protokolą dėl galimo bendradarbiavimo tiesiant būsimą Mažeikių koncerno produktų vamzdyną iki jūros.
Apie norą tiesti produktotiekį prabilta dar tada, kai tuometinę "Mažeikių naftą" privatizavo JAV kompanija "Williams International". Vėliau, kai bendrovę valdė Rusijos kompanija "Jukos", tokios kalbos nutilo. Šia tema vėl buvo prabilta "Mažeikių naftos" akcijas įsigijus Lenkijos koncernui "PKN Orlen".
2009-aisiais lenkai produktotiekį naudojo net kaip kortą siekiant gauti "Klaipėdos naftos" akcijų. Tuometinės "Mažeikių naftos" vadovai tvirtino, kad negavus dalies Klaipėdos terminalo kontrolės, ko gero, atsisakys produktotiekio iš Mažeikių į Klaipėdą projekto.
"Mūsų vertinimu, šios investicijos ne tik palengvins įmonės ekonominės veiklos motyvus, bet ir daugiau kaip dešimtadaliu, iki 11 milijonų tonų per metus, padidins perdirbamos naftos kiekį", - pernai tvirtino "Orlen Lietuvos" generalinis direktorius Ireneušas Fanfara (Ireneusz Fąfara).
Valstybei reikėtų investuoti į savo valdomos "Klaipėdos naftos" pertvarkymą, kad terminalas būtų pritaikytas darbui su produktotiekiu.
"Klaipėdos nafta" spalį išplatintame pranešime tvirtino, kad derybos su Mažeikių įmone gali užtrukti apie 12 mėnesių.
"Projektas yra labai didelės apimties, jo gyvavimo laikotarpis sieks mažiausiai 40 metų, o mes sieksime susitarti dėl abiem šalims tinkamo verslo modelio visam laikotarpiui", - tada tvirtino "Klaipėdos naftos" generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą