Apie patirtas darbdavių suktybes "Vakarų ekspresui" nutarusi papasakoti mergina studijas jau baigė. Ji pripažįsta, kad studijų metais teko dirbti darbus ne pagal pasirinktą specialybę vien dėl to, kad juos buvo lengva suderinti su studijomis. Dabar, jau dirbdama kitoje vietoje, ji nutarė pasidalinti savo patirtimi, kad darbo paieškas uostamiestyje pradėsiantys studentai neužkibtų ant tokio paties kabliuko.
"Bandomasis" be dokumentų
Donata (vardas pakeistas. - Autor. past.) dar pirmame studijų kurse ėmė ieškotis darbo norėdama turėti savų pinigų pramogoms ar kitoms smulkioms išlaidoms. Pasiūlytas darbas paslaugų sferoje merginą nudžiugino - pažadėtas lankstus darbo grafikas, o alga, nors tebuvo minimali, vis tiek atrodė gera.
Pradėjus dirbti darbdavė pareiškė, kad kurį laiką bus "bandomasis" laikotarpis, kurio metu teks darbuotis neturint jokių dokumentų. Šis laikotarpis nejučia išsitęsė iki metų. Donatai užsiminus apie darbo sutartį ar kitus dokumentus darbdavė vis imdavo guostis, jog neturi pakankamai pinigų mokėti mokesčius už naują darbuotoją, ir kad mergina dar palauktų, kol situacija bus geresnė. Kitą kartą tekdavo išklausyti istoriją apie atnaujinamą įrangą ar technikos gedimus, kurie atsiėjo didelę pinigų sumą.
DVIGUBAI. Per pusmetį Valstybinė darbo inspekcija atliko daugiau nei 5 tūkst. patikrinimų, jų metu surašyta beveik 900 protokolų. Skirta per 130 tūkst. litų baudų - dvigubai daugiau nei praėjusiais metais. Klaipėdos teritorinio skyriaus skirtų baudų suma - apie 4 tūkst. litų. Irmanto SIDAREVIČIAUS ("Respublika") nuotr.
Pokalbininkė teigė sužinojusi, kad individualioje įmonėje be jokių dokumentų ir socialinių garantijų dirbo ne ji viena, bet beveik visi darbuotojai.
"Su kolegomis vis pakalbėdavome, kas būtų, jei atvyktų kokia nors inspekcija. Juk neturėjome nei darbo sutarčių, nei darbuotojų ar higienos pažymėjimų, per visą dirbtą laiką nesikaupė ir darbinis stažas. Bet tylėjome, nes reikėjo pinigų, o tuo metu darbų nebuvo daug", - pasakojo Donata.
Darbo sutartis - tik po skundo
Sykį kažkuriam iš darbuotojų trūko kantrybė ir šis apskundė įmonę.
"Po kažkurios tarnybos ar inspekcijos patikrinimo viename iš įmonės filialų visi "nelegalai" buvome įdarbinti, bet beveik niekas nepasikeitė", - aiškino buvusi darbuotoja.
Darbo sutartyse buvo nurodyta, kad darbuotojai dirba ne visą darbo laiką - iki 40 arba 48 valandų per mėnesį, kai tuo tarpu kiekvienas žmogus dirbo bent po 30 valandų kiekvieną savaitę.
"Oficialiai dirbome ketvirčiu etato, tekdavo pasirašinėti ir algalapius, nors realiai visi gaunami pinigai buvo "vokelyje". Kadangi dauguma dirbančiųjų buvome studentai, derinome darbą prie studijų, dažnai susikeisdavome tarpusavyje, kad galėtume lankyti paskaitas ar atsiskaityti darbus.
Buvo dvigubi darbo grafikai. Tuo atveju, jei būtume sulaukę patikrinimo, o oficialiai turėjusio dirbti žmogaus nebūtų, mums buvo prisakyta paaiškinti, kad "kaip tik šiandien teko susikeisti". Turbūt nenustebins ir faktas, kad sudaryti grafikai praktiškai neatitiko realaus darbo laiko, tad "tekdavo susikeisti" labai dažnai. Neturėjome ir pietų pertraukos, nes čia įmonė jau vadovavosi oficialiu grafiku. Žiemą patalpos buvo beveik nešildomos, tad teko šalti", - apie buvusio darbo ypatybes pasakojo Donata.
Mergina prasitarė, kad įmonė galėjo susikrauti nemažą pinigų sumą ne tik oficialiai neįdarbindama, bet ir falsifikuodama pajamų apskaitos kvitus. Esą būdavo gaunami įmonės buhalterės nurodymai, kokią sumą reikia "rodyti", o likusios pajamos tarsi neegzistavo.
Pokalbininkė stebėjosi, kaip per kone dvejus metus įmonė nesulaukė didesnio patikrinimo, tačiau tai bandė paaiškinti tarp darbuotojų sklandžiusiomis kalbomis, kad darbdavė turi pažinčių, kurios padeda išvengti patikrinimų arba, jų sulaukus, gauti minimalias baudas ar jų visai nemokėti.
Mergina darbo nutarė atsisakyti, kai pajuto, kad nebegali jo suderinti su mokslais. Tačiau net ir darbovietės palikimas buvo sudėtingas - įmonės vadovybė pageidavo, kad išeidami darbuotojai rekomenduotų jų vietą užimti galintį žmogų, t. y. naujo darbuotojo paieška teko rūpintis patiems darbuotojams. Donata teigė, kad kandidatams apie darbo sąlygas sakė tiesą, tad norinčių ją pakeisti nesurado.
Baimės tempia į šešėlį
Donatos manymu, būtent studentai dažniausiai ir tampa nesąžiningų darbdavių įrankiu siekiant pasipelnyti. Taip nutinka dėl to, kad dėl pinigų jie sutinka dirbti bet kokiomis sąlygomis, o besidarbinantys pirmą kartą esą dažniausiai net nežino, kokios yra jų teisės.
Studentų norą užsidirbti rodo ir šių metų pavasarį Lietuvos studentų sąjungos atlikta studentų apklausa. Jos rezultatai atskleidė, kad poreikį užsidirbti kaip pagrindinę įsidarbinimo priežastį nurodė beveik visi 800 apklausos dalyvių.
Donata tikino, kad pirmųjų kursų studentams sudėtinga susirasti darbą, kurį būtų galima derinti su studijomis - paskaitos vyksta didesnę dalį dienos, kai kurių specialybių studentams - net iki pat vakaro.
Paklausta, ar negalvojo ieškotis darbo, kuriame sąlygos būtų geresnės, Donata tvirtino, kad apie tai svarstė ne kartą, tačiau nesiryžo atsisakyti gaunamų pajamų ir vėl ieškotis darbo.
Jos teigimu, su kolegomis ne kartą svarstė kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI), tačiau išsigando, jog patys gali gauti baudas - pasklido kalbos, kad baudžiami ne tik nesąžiningi darbdaviai, bet ir jų pasamdyti darbuotojai.
Pokalbininkė nesutiko atskleisti įmonės pavadinimo motyvuodama tuo, kad darbdavė esą jau yra pagarsėjusi ūmiu būdu, dėl to net buvę darbuotojai tyli, nes nenori sulaukti naujų konfliktų.
Ragina nebijoti
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Klaipėdos skyriaus vedėjas Arūnas Džiugas teigė, kad šioje situacijoje nelabai ką būtų galima padaryti, nes jau įvykusį faktą sunku įrodyti.
Specialistas pabrėžė, kad darbuotojai nėra baudžiami, baudos skiriamos tik nesąžiningiems darbdaviams, tad aprašytos įmonės darbuotojai galėjo kreiptis į inspekciją be jokių abejonių.
"Anonimiškumas visada išsaugomas, tik kreipiantis į pasitikėjimo liniją reikėtų pranešti konkrečius darbovietės duomenis ar palikti kokius nors kontaktus. Kartais būna, kad inspektoriai nuvyksta į daugmaž nurodytą vietą, ieško, bet neranda įmonės, apie kurią buvo pranešta, paskui sakoma, kad inspektoriai nereagavo ar netikrino", - aiškino A. Džiugas.
VDI Komunikacijos skyriaus vedėjos Gabrielės Banaitytės duomenimis, iki šių metų liepos inspektoriai gavo beveik 2 300 skundų ir pranešimų (Klaipėdos teritoriniame skyriuje užregistruoti 255 skundai ir pranešimai). Ištirta daugiau nei 3 tūkst. juose pateiktų klausimų (Klaipėdoje - per 350), iš kurių pusė - nepasitvirtino (Klaipėdoje nepasitvirtino 185).
"Dauguma skunduose keltų klausimų buvo dėl įdarbinimo ir darbo sutarties sudarymo ar nesudarymo, nemenką dalį sudarė skundai dėl darbo laiko, darbo užmokesčio, darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų. Anoniminių skundų gausa išsiskyrė pranešimai apie galimą nelegalų darbą - anonimiškai kreiptasi keturiskart dažniau nei teikiant pasirašytą skundą. Pernai inspekcijai apie įvairius galimus su darbo teise susijusius pažeidimus pranešta 2 tūkstančius kartų, maždaug penktadalis pranešimų ir skundų pasitvirtino", - informavo G. Banaitytė.
Pažeidimai keičiasi
Specialistė pabrėžė, kad darbuotojai pastaruoju metu aktyviau gina savo teises, populiarėja konsultacijos su inspekcijos specialistais telefonu. Dažniausiai pateikiami klausimai - dėl įdarbinimo teisėtumo, darbo sutarties sudarymo, darbo ir poilsio laiko ir jo apskaitos, darbo apmokėjimo. Neretai su darbo inspektoriaus konsultuojasi ir darbdaviai.
"Jau kelerius metus stebima tendencija, jog įmonės vietoje nelegalaus darbo pradėjo piktnaudžiauti darbo laiko apskaitos pažeidimais, t. y. oficialiai darbo sutartis sudaroma trumpesniam darbo laikui nei reikalaujama dirbti faktiškai. Darbo ir poilsio laiko pažeidimai 2012 m. sudarė daugiau nei pusę visų pažeidimų - beveik 56 proc.
Darbo sutarties sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo pažeidimai sudarė maždaug penktadalį visų nustatytų pažeidimų. Palyginti su 2011 metais, pernai nustatyta daugiau pažeidimų dėl darbo apmokėjimo, ypač dėl neteisingo viršvalandinio ir nakties darbo bei už darbą poilsio ir švenčių dienomis apmokėjimo", - situaciją apžvelgė G. Banaitytė.
Darbo biržoje - konsultacijos
Klaipėdos teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centro vedėjas Paulius Martinkėnas sakė, kad sulaukia darbo ieškančių studentų bei moksleivių. Jo teigimu, moksleiviai ima kreiptis pavasarį, ieškodami terminuoto darbo vasarai, o studentai ypač suaktyvėja vasarą, kai ima ieškotis darbo ne tik vasarai, bet ir mokslo metams.
Tiesa, pokalbininkas akcentavo, kad dieninio skyriaus studentai nėra laikomi bedarbiais. Jie turi besimokančio ir darbo ieškančio asmens statusą, tad jie negali pretenduoti į Lietuvos darbo biržos organizuojamus profesinius mokymus. Specialistai tokiems asmenims gali pasiūlyti konsultacijas.
"Šiuo metu mūsų duomenų bazėje yra įrašyti 93 moksleiviai ir studentai. Dauguma jų ieško nekvalifikuoto darbo, daugiausia - aptarnavimo sferoje - barmenų, padavėjų darbo", - informavo P. Martinkėnas.
Kur kreiptis?
Apie darbo įstatymų pažeidimus Valstybinei darbo inspekcijai galima pranešti pasitikėjimo telefonu Vilniuje (8 5) 2139750, užpildžius elektroninę anketą VDI svetainėje arba užėjus į apskrities Darbo inspekciją bei jos teritorinius padalinius.
Apie pastebėtus mokestinius pažeidimus Valstybinei mokesčių inspekcijai galima pranešti paskambinus trumpuoju pasitikėjimo telefonu 1882, užpildžius elektroninę anketą VMI svetainėje arba pasinaudojus programėle išmaniesiems telefonams "Pranešk", taip pat užėjus į apskrities Mokesčių inspekciją bei jos teritorinius padalinius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą