Klaipėda prieš 100 metų (61)

Naujas direktorijos prezidentas

1925 m. gruodžio 2 d. numerį „Klaipėdos žinios“ pradeda pranešimu, kad „Naujuoju Direktorijos Prezidentu pašauktas Krašto Direktorius Juozupaitis“.

„Direktorijos klausime padėtis netikėtai pasikeitė tuo, kad p. Gubernatorius suleidęs Kauno kelionę naujuoju Direktorijos Prezidentu pašaukė ikšiolinį Krašto Direktorių poną G. Juozupaitį, kuris nuo pat p. Borcherto Direktorijos sudarymo buvo Direktorijos nariu.

P. Juozupaitis veda dabar derybas su įvairiomis partijomis, grupėmis ir atskirais asmenimis del parinkimo keturių Krašto Direktorių.

Paskutinėmis žiniomis į naująją Direktoriją įeis:

Juozupaitis - Direktorijos Prezidentas;

Baldžius - Krašto Direktorius žemės ūkio reikalams;

Kubilius - (Šilutės) - prekybos ir pramonės reikalams;

Stumber - švietimo reikalams;

D-ras Treichler arba teisėjas Kairys - teisingumo reikalams.

Kai visos ilgos derybos su einheitsfrontleriais nuėjo niekais, p. Gubernatorius naująją Krašto Direktoriją dabar pavedė sudaryti asmeniui, kuriuo visi rimtai galvoją klaipėdiškiai galėtų sutikti.

P. Juozupaitis visa savo ikšioline darbuote atsakingoje Krašto Valdžios vietoje yra ganėtinai įrodęs savo sugebėjimą pildyti ir dar didesnius uždavinius.

Kaip Seimelis atsineš į naujai sudaromą Direktoriją, dar nežinia.

Jeigu dauguma išdrįstų nusistatyti prieš Direktoriją, kuri vedama nepartinio valdžios reikalų žinovo ir kurios sudėtis atsako parlamentarinei padėčiai, tai iš tikro prisieitų kalbėti apie obstrukciją ir nenorą dirbti bendrą valstybinį darbą.

Šįryt, antradienio 9 val., Seimelio pirmininkui p. Krausui jau pranešta apie naujojo Prezidento paskyrimą. P. Krausas tuoj susinešė su einheitsfrontlerių frakcijomis, kurių galutinas nusistatymas dar nepaskelbtas.

Šiam sąryšy daug kalbama apie tūlų einheitsfrontlerių vadų palinkimą važiuoti į Genevą ir pasiskųsti Tautų Sąjungai. Geneva to ir laukia!

Jei klaipėdiškiai tarp savęs nesusitars ir savo reikalus nesutvarkys, tai negelbės nei Geneva nei kitas kuris po mėlynuoju dangumi miestas", - rašoma laikraštyje.

Šiam faktui pakomentuoti skiriamas visas laikraščio pirmasis puslapis.

Straipsnio autorius „Rg“ kritikuoja Seimelio darbą, vadindamas jį komedija.

„Posėdžiai trunka labai trumpai (pusvalandį), realus darbas nevyksta, o Seimelio dauguma (vadinamieji “einheitsfrontleriai„) tik skelbia protestus ir “ultimatumus" Gubernatoriui.

Į Klaipėdą atvykęs ministras V. Sidzikauskas bandė tarpininkauti. Gubernatorius ir ministras siūlė įvairius kandidatus į Direktorijos prezidentus (pvz., p. Budrį, p. Žilių), tačiau Seimelio vokiškoji dauguma juos atmetė.

Seimelio pirmininkas p. Krausas (atstovaujantis vokiškąją daugumą) pareiškė, kad demokratinėje santvarkoje Direktorijos prezidentas privalo turėti daugumos pasitikėjimą, todėl siūlomi kandidatai jiems netinka. Jis paskelbė, kad klausimas privalo būti galutinai išspręstas iki trečiadienio posėdžio - tai pateikiama kaip savotiškas ultimatumas."

Straipsnyje teigiama, kad vieši Seimelio posėdžiai tėra spektaklis, o visi sprendimai priimami uždarame vokiečių frakcijų (Liaudies partijos, Žemės ūkio partijos ir socialdemokratų) rate.

Akcentuojamas ir ryškus tautinis konfliktas. „Pirmininkas Krausas nemoka lietuviškai ir ignoruoja lietuvių atstovų (pvz., p. Lekšo) pasisakymus bei pasiūlymus, neigia lietuvių kalbos teises Seimelyje. Lietuvių atstovų siūlymai (pvz., nepertraukti darbo ir posėdžiauti toliau) yra atmetami su ironija“, - rašoma.

Uoste - storokas ledas

Prieš šimtą metų, 1925 gruodžio 1 d., Klaipėdoje jau buvo sniego ir ledas dengė Kuršių marias.

„Klaipėdos žiniose“ buvo aprašytas toks vaizdelis: „Uostas pamažu įgauna žieminį vaizdą. Žieminėj uosto daly jau storokas ledas. Prie ilgosios rampos guli garlaivis “Vulkan" su popierio malka.

Žieminiam uoste žymesnių laivų nėra. Garlaivis „Lisbeth“ paplaukė į Akmenos upę ir įsikrauna malkų.

Šalia jo garlaivis „Memelland“ rengiasi išplaukti į jūrą.

Uosto geležinkelio stoty matosi eilė vagonų su žemės ūkio mašinomis, siunčiamomis į Lietuvą. Prie muitinės sandėlio guli gerokas kiekis kailių. Pamatų kasimas naujai statomam uosto sandėliui beveik jau atliktas."

Bausmė už sumindžiotus dobilus

Vienas smagesnių skaitinių šimtmečio senumo spaudoje iš šių dienų perspektyvos - teismų ataskaitos.

„Klaipėdos žiniose“ 1925 m. būdavo publikuojamos Priekulės teismo nutartys.

Gruodžio 3 d. numeryje rašė: „Priesėdų teismo posėdis įvyko lapkričio 26 d. Atsiliepti turėjo gyventojas L. iš Š., būtent jo telyčia būk ant kaimyno dobilų lauko užėjusi ir dobilus sumindžiojusi. Dėl to dalyko gavo L. 6 lt. bausmės, bet jis atsišaukė ir reikalavo teismo nusprendimo. Šiandien jis vėl tuo teisinos, būk telyčia ant nuganytos vietos buvusi, ir kaimynas nuostolio neturįs. - Pagal girininkijos ir policijos įstatus jau dėl to baustina, kad jis nepavelytu būdu gyvulį ant kaimyno lauko leidžia. Apeliacija atmetama, bausmė pasilieka 6 litai.“