Nuo lapkričio 1 d. įsigalioja atnaujinti Atsakingojo skolinimo nuostatai. Esą nuostatais sustiprinant apribojimus gauti paskolą būstui įsigyti siekiama mažinti gyventojų perteklinio įsiskolinimo riziką. Tai ypač aktualu, kai pastaruoju metu palūkanos kritusios iki rekordinių žemumų.
Griežtina reikalavimus
"Atnaujindami nuostatus pasiekėme pusiausvyrą - pakeitimai mažins gyventojų ilgalaikio prasiskolinimo riziką ir didins jų atsparumą galimiems palūkanų šokams, tačiau bendrai skolinimo apimčiai neigiamo poveikio nedarys", - sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Pirmininkas tvirtina, kad naujieji pakeitimai ypač aktualūs šiuo metu, kai rekordiškai žemos palūkanos gali formuoti klaidingus lūkesčius ir skatinti žmones pervertinti paskolų grąžinimo galimybes.
Pagal atnaujintus ASN, maksimali kredito gavėjo mėnesinė įmoka, kaip ir iki šiol, negalės viršyti 40 proc. mėnesio pajamų. Tačiau, vertindamos kliento būsto paskolos paraiškas, kredito įstaigos privalės patikrinti, ar klientas būtų finansiškai pajėgus atlaikyti galimus palūkanų šuolius. Skaičiavimams turės būti naudojamos faktinės, bet ne mažesnės kaip 5 proc., palūkanos. Pritaikius šias palūkanas, bendra įsipareigojimams dengti suma turės neviršyti 50 proc. kliento mėnesio pajamų. Pavyzdžiui, jei pagal esamas rinkos palūkanas visų kliento įsipareigojimų suma sudarys 35 proc. jo mėnesio pajamų, o pritaikius hipotetines 5 proc. palūkanas šis santykis padidės iki 46 proc., būsto paskola vis tiek gali būti suteikta.
Siekiant užkardyti perteklinio įsiskolinimo riziką ir remiantis gerąja kitų šalių praktika, taip pat nustatyta, kad maksimali kredito trukmė negalės viršyti 30 metų. Šiuo metu taikoma 40 metų trukmė.
Skatins emigruoti
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis tikina sveikinantis Lietuvos banko aktyvumą: "Rizikas būtina valdyti, temperatūras matuoti, skolinimą griežtinti, bet negalima virsti į kitą kraštutinimą ir visus seikėti vienu filtru: atnaujinti Atsakingojo skolinimosi nuostatai ne tik apsaugo bankus nuo didesnės rizikos, bet ir jaunus žmones - nuo pirmojo būsto."
Esą bankininkai teisūs, kad rinka tokio jų sprendimo nepajus, kadangi net trys ketvirtadaliai būsto sandorių įvyksta be skolintų pinigų.
"Tik vienas iš keturių perka skolintomis lėšomis ir dažniausiai tai yra tie jauni žmonės, kurie, bandydami susikurti gyvenimą, sveria visas galimybes", - aiškino R. Dargis.
Esą sutrumpintas paskolos terminas nuo 40 iki 30 metų apsunkins būtent jaunų žmonių įžengimą į būsto rinką, o pridėjus privalomą 15 proc. įnašą tai reikš, jog jaunas specialistas bus pasmerktas būsto nuomai, kurioje trūksta skaidrumo, nėra nei rimtos komercinės, nei municipalinės konkurencijos. Anot R. Dargio, tokiu būdu bus "pralaimimi" mokesčiai į biudžetą.
Esą patys Lietuvos banko vadovai įvardindami, jog būsto neįperkamumas yra viena iš jaunimo emigracijos priežasčių, patys prisideda prie to, kad nuosavo būsto idėja dar labiau nutoltų.
"Atsakingas skolinimasis yra labai svarbus matuojant rinkos temperatūrą, bet čia negalima nuskandinti dar didesnės problemos - jaunimo motyvacijos likti savo šalyje", - konstatavo prezidentas.
Jaunuolių viltis - močiutės?
Būsto nuomos agentūros "Forenta" vadybininkė Aušra Gudžiūtė tvirtino, jog netrukus įsigaliosiančios nuostatos neprisidės prie nuomojamo būsto pasiūlos augimo ar nuomos kainų mažėjimo.
"Jau ir dabar jaunos šeimos nebeišgali įsigyti būsto, todėl tenka nuomotis. O nuomos kainos greitu metu bus didesnės už banko mėnesines įmokas", - šnekėjo specialistė, tvirtinusi, jog jaunimas yra įstumtas į užburtą ratą.
Esą jaunimas apie nuosavą būstą net nesvajoja, o ribojimas pasiimti paskolą būstui žmones privers gyventi užsienietišku modeliu - nuomoti būstą iki gyvenimo galo.
"Jaunuoliai jau seniai prarado viltį dėl namų pirkimo, todėl liūdnai juokauja, jog ieškosi antrosios pusės, kuriai kokia močiutė būtų palikusį butą", - karčią realybę atskleidė A. Gudžiūtė.
"Vakarų ekspresas" jau yra rašęs apie gyventojų sunkumus susirasti būstą išsinuomoti - žymiai išaugęs užmokestis už gyvenamąjį plotą artimiausiu metu nežada mažėti, kadangi paklausa ryškiai viršija pasiūlą, o nuomotojai linkę apvalinti kainą į sau naudingą pusę.
"Pastaraisiais mėnesiais kainos padidėjo dešimčia procentų. Priežastys paprastos - niekas nebeima paskolų būstui pirkti, jį nuomojasi, o laisvų butų trūksta", - tuomet aiškino nekilnojamojo turto agentūros "Purijona" vadybininkė Sonata Daukontė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą