Šių metų pirmąjį pusmetį ligos pašalpą Klaipėdoje gavo 17 669 asmenys, o praėjusių metų analogišku laikotarpiu - beveik 35 proc. mažiau, t. y. 27 055 žmonės, - informavo "Sodros" Klaipėdos skyriaus vyriausioji ryšių su visuomene specialistė Eglė Eivaitė-Jankuvienė.
Vyrauja nuomonė, jog biuletenių sumažėjimą lėmė ne tiek mažesnis žmonių sergamumas, kiek griežtesnė jų kontrolė. Nedarbingumą kontroliuojantys "Sodros" specialistai analizuoja duomenis apie laikinojo nedarbingumo trukmę, ligos diagnozę pagal Tarptautinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją, kreipia dėmesį į tai, kokioje įmonėje asmuo dirba. Daugiau dėmesio susilaukia tie, kurie dirba bankrutuojančioje, reorganizuojamoje įmonėje ar toje, kurioje per savaitę laikinai nedarbingais pripažįstami daugiau kaip 10 procentų visų darbuotojų.
Anot E. Eivaitės-Jankuvienės, "Sodros" specialistai tikrina nustatytą gydymosi ar slaugos režimą pažeidusius asmenis, kurie laikinojo nedarbingumo metu laikė įskaitas ar egzaminus, keliavo, dirbo. Visais atvejais patikrinimas atliekamas, kai gaunamas skundas dėl esą nepagrįsto asmens nedarbingumo.
Manoma, jog kita svarbi priežastis, lėmusi nedarbingumo sumažėjimą, - sumažėjusios ligos pašalpos. Pagal naująją tvarką, nuo trečios iki septintos laikinojo nedarbingumo dienos "Sodra" apmoka tik 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio, gauto užpraeitą kalendorinį ketvirtį. Nuo aštuntosios dienos "Sodra" skiria 80 proc. pašalpos gavėjo vidutinio uždarbio dydžio.
Kaip sirgo, taip ir serga
Nepaisant "Sodrą" džiuginančių skaičių, gydytojai sumažėjusio žmonių sergamumo nepastebi.
UAB "Birutės šeimos medicinos praktika" vadovė šeimos gydytoja Birutė Jankuvienė sako, kad žmonės kaip sirgo, taip ir serga, jos išduodamų nedarbingumo lapelių nė kiek nesumažėjo.
UAB "Mano šeimos gydytojas" vadovas šeimos gydytojas Darius Balčiūnas mano, jog tam, kad mažiau išduodama nedarbingumo pažymėjimų, įtakos turi ne sergamumo sumažėjimas, o nedarbo didėjimas - bedarbiams biuleteniai nereikalingi.
Be to, dirbantys žmonės, net sirgdami, vis rečiau ima nedarbingumo pažymėjimus. Jei liga virusinė, trumpalaikė, jie ir sirgdami eina į darbą ir gydytis namuose nenori.
Klaipėdos sveikatos priežiūros centro 2-ojo padalinio vedėjas Anatolijus Polskij prisimena, kaip visai neseniai kreipėsi moteris, kuri, nors ir sirgdama, nedarbingumo pažymėjimo atsisakė. Su ašaromis ji paaiškino, kad darbdavys prigrasinęs, jog jei pasiims biuletenį, neteks darbo. Tokie atvejai nėra dažni, bet jų pasitaiko. Kai kurie kreipiasi į gydytoją vien tam, kad gautų receptą vaistams.
"Tokie žmonės užleidžia ligą ir po to prasideda didesnės problemos", - perspėjo jis.
A. Polskij manymu, tai, kad "Sodros" specialistai aktyviau tikrina nedarbingumo pažymėjimų pagrįstumą, kiek sudrausmino tuos žmones, kurie buvo linkę nesilaikyti taisyklių.
| Valdemaras ANUŽIS, "Sodros" Klaipėdos skyriaus vadovas |
 Tokio reiškinio, kada per sąlyginai trumpą laikotarpį taip ženkliai sumažėjo nedarbingumo pažymėjimų, dar nesame turėję. Vargu ar bendras sergamumas taip galėjo pasikeisti. Norint atsakyti, kas tai sąlygojo, reikalinga rimtesnė analizė. Galima įtarti, kad dėl šių priežasčių: mažiau mokama už pirmas nedarbingumo dienas; žmonės labai rimtai žiūri į darbą ir dėl menko negalavimo nesikreipia į gydytoją; stabilizavosi darbo vietų skaičius. Į priežasčių kompleksą galbūt įeina ir griežtesnė "Sodros", darbdavių kontrolė. |
| Per 2010 m. pirmąjį pusmetį "Sodros" Klaipėdos skyriuje priskaičiuota ir išmokėta 13,15 mln. Lt ligos pašalpų. Per 2009 m. pirmąjį pusmetį - 25,98 mln. Lt ligos pašalpų, t.y. 50 proc. mažiau. |
| Per 2010 m. pirmąjį pusmetį gydymo įstaigos, su VSDFV Klaipėdos skyriumi sudariusios sutartis dėl teisės išduoti nedarbingumo pažymėjimus, išdavė 23 505 nedarbingumo pažymėjimus. Tuo tarpu per 2009 m. I pusmetį jų išduota 34 609. |
| Daugiausia nedarbingumo pažymėjimų išduodama dėl ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, ūmių bronchitų, juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligų, radikulopatijos, dorsalgijos, nervų šaknelių ir rezginių ligų, ūminių tonzilitų ir nazofaringitų. |
| Siekiant įvertinti sergančiųjų laikinojo nedarbingumo pagrįstumą, šie asmenys kviečiami į Asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų konsultacinę komisiją. Per 2010 m. pirmąjį pusmetį iš 1304 asmenų, kviestų į šią komisiją, 788-ių, t. y. 60,4 proc., nedarbingumo pažymėjimai buvo užbaigti iki posėdžio. Per 2009 m. I pusmetį šis skaičius siekė 52,2 proc. |
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą