Tai – nelegalių vežėjų, liaudyje vadinamų „dušmanais“, reklaminės akcijos. Naudodamiesi savo privačiu transportu, šie vairuotojai keliautojų tyko stočių prieigose, tarsi konsultantai prekybos centre siūlydami mažesnes kainas nei pas konkurentus – mokesčius sąžiningai mokančius ir oficialiai dirbančius vežėjus.
Dar neseniai šie klausimai su miestų pavadinimais būdavo tiesiog išrėkiami kaip „karšti čeburėkai, šaltas alus!“ saulėtą vasaros dieną paplūdimyje, bet piniginę ištuštinančios pareigūnų baudos nelegalų reklaminėms akcijoms uždėjo pančius. Tačiau atrodo, jog baudos padėjo sustabdyti tik šūkavimą – dabar „dušmanai“ įvaldė partizaninio marketingo gudrybes ir klientus „medžioja“ po vieną. Į stotį skubantis, lagaminu nešinas praeivis? Puiku: „gal į Vilnių? Pigiau nei su autobusu, greičiau nei su traukiniu!“
Tokio klausimo vieną vakarą sulaukiau ir aš, tiesa – bandydamas grįžti iš sostinės į Klaipėdą. Nelegalūs vežėjai – klaipėdiečiai, vykdantys jau paskutinį savo dienos reisą. Žinojau, kur jų ieškoti – visuose miestuose šie ratuoti verslininkai turi pamėgtas stovėjimo vietas, kurias žino visi bent retkarčiais keliaujantys po Lietuvą ne asmeniniu transportu.
Scenarijus visada toks pats
Daiktai į bagažinę, pačiam pasiūloma vieta salone (pasirinkti ne visada gali, nes pavyzdžiui lengvojo automobilio paskutinėje sėdynių eilėje ar mikroautobuso priekyje vietos būna mažiau – ten sodinami smulkūs vyriokai arba lieknos moteriškės). Ūgis ir soti vakarienė mane privertė sėsti į plačiausią, viduriniąją eilę, kurioje sėdėdamas ir pradėjau kelioninius apmastymus.
Greitai apžiūriu apynaujo mikroautobuso (net atskira klimato kontrolė gale sėdintiems keleiviams yra – matyt ne iš blogo gyvenimo) salone sėdinčius keleivius, kurie visas laisvas sėdynes užpildė vos per keliolika minučių. Publika įvairi – nuo į darbą uoste vykstančių kelių Kinijos piliečių (sunkiai, bet suprantamai kalbančių rusiškai), iki išsipusčiusios jaunos moters, kurią prie stoties atvežė apynaujis prabangus džipas.
Iš pokalbių suprantu, jog daugumai šis keliavimo būdas ne naujiena – net kinai vairuotojui pasakoja, kaip praeitą sykį jo kolega nuvežė iki pat laivų remonto įmonės, o ne „pametė“ Klaipėdos geležinkelio stotyje.
Pinigai atgula nelegalų kišenėse
Suskaičiuoju: 8 sėdimos vietos, 60 litų iš kiekvieno keleivio – 480 litų už kelionę į vieną pusę. Mikroautobusas, kuriuo važiavome, į vieną pusę sunaudoja degalų už kiek daugiau nei 100 litų. Kitos automobilio išlaikymui skiriamos išlaidos – padangos, tepalai, remontai... Iš viso lieka apie 300 litų pelno. Ir čia tik už tris valandas trukančią kelionę į vieną pusę! O reikia dar ir grįžti...
Nuo šios nemažos sumos (didelė dalis Lietuvos gyventojų neuždirba tiek per mėnesį, kiek „dušmanai“ surenka per vieną reisą pirmyn-atgal) mokesčiai mokami nėra – tą patvirtina ir Valstybinė mokesčių bei Valstybinė kelių transporto inspekcijos.
Kad išvengtų uždarbio konfiskavimo, nelegalai sugalvojo ir vieną gudrybę – pinigus už kelionę ima ne jos pradžioje ar pabaigoje (kad visko neužfiksuotų staiga pasirodę pareigūnai), o kelionės viduryje, tarkim sustojus kelyje pailsėti.
Pavojus keleivių gyvybei
Oficialūs vežėjai (tokie kaip „Klaipėdos autobusų parkas“ ar „Lietuvos geležinkeliai“) apdraudžia savo keleivius nuo nelaimingų atsitikimų. Ne tik mokami mokesčiai, bet ir keleivių draudimas didina jų prašomą vežimo kainą.
Prieš metus Lietuvą sukrėtė avarija, kurios metu į Angliją keleivius nelegaliai vežęs mikroautobusas Vokietijoje nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi. Priežastis paprasta – poilsio režimo nesilaikęs vairuotojas užmigo. Tuo tarpu teisėtą veiklą vykdantys vežėjai privalo laikytis griežtų taisyklių ir fiksuoti vairuotojų darbo ir poilsio valandas, jog būtų išvengta panašių įvykių.
Avarijos metu buvo sužeisti 5 žmonės, kurie su daugybiniais kaulų lūžiais atsidūrė Vokietijos ligoninėje. Kadangi vežėjas savo keleivių apdraudęs nebuvo, patį automobilį apdraudusi bendrovė tokiu atveju gali ir atsisakyti kompensuoti patirtą žalą.
Oficialūs vežėjai skaičiuoja nuostolius
Nenuostabu, jog taip iš legalių vežėjų panosės vogdami klientus, „dušmanai“ atsirėžia nemažą jų pelno dalį. Susisiekėme su „Klaipėdos autobusų parko“ atstovu, kuris įvardino sumą, kasmet prarandamą dėl neoficialių vežėjų kaltės.
„Mes, vežėjai, esame apskaičiavę, jog kiekvienais metais dėl nelegalų kaltės visoje Lietuvoje prarandame apie 300 milijonų litų. Tiesą pasakius jau nuleidome rankas. Kreipėmės ir į Ekonominę policiją, ir į Valstybinę kelių transporto inspekciją, tačiau kiekvieną dieną prie stoties matome tuos pačius asmenis, siūlančius keliauti pigiau.
Šie vairuotojai, net jeigu ir turi vežėjo licenciją, stotyje klientų „medžioti“ negali. Jiems leidžiama dirbti tik užsakomaisiais reisais – jeigu susirinkusi žmonių grupė juos užsako konkrečiai kelionei.
Esame girdėję kuriozų, kai inspektorių stabdomi nelegalūs vežėjai dar spėja perspėti keleivius, jog šie teigtų esantys vairuotojo užsakovai“ - pasakojo pašnekovas.
Pasak jo, įstatymai numato tokių „dušmanų“ transporto priemonės konfiskavimą, tačiau kol kas kiekvieną dieną matomi vis tie patys paslaugas teikiantys automobiliai.
Kovojama buvo, yra ir bus
Valstybinės kelių transporto inspekcijos atstovas spaudai Romanas Vilčinskas telefonu naujienų portalui VE.lt teigė: „Toks vežėjų elgesys yra netoleruotinas. Mes kovojome, kovojame ir kovosime, kadangi tai yra neteisinga legalių vežėjų ir apskritai valstybės atžvilgiu“.
Tačiau keliautojai skirtumo nepastebi – stočių prieigos vis dar valdomos nelegalių, nuo valstybės mokesčius slepiančių ir keleivių sveikata rizikuojančių privačių vežėjų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą