Anot vakarykštės estų spaudos, pirmuosius pirkinius daugiausia visi apmoka kronomis, bet grąžą dažniausiai atsiima eurais.
Didžiosiose parduotuvėse eurų monetų grąžai pakanka, o mažesnėms būna sudėtingiau, nes jos turi mažiau pinigų atsargų. Minimi ir atvejai, kai pardavėjai nepatikliai vertina užsienietiškas eurų monetas, ant kurių nėra estiškos simbolikos.
Bankuose panikos nėra, - sakė filialą Estijoje turinčio banko "Snoras" viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Tomas Vaišvila. "Apie visas įvedimo procedūras visuomenė buvo gerai informuota, viskas buvo gerai organizuota, todėl kolegoms problemų nekilo", - sakė jis.
Žinia, estiškos kronos einamosiose bei terminuotojų indėlių sąskaitose buvo oficialiu kursu (1 euras prilygsta 15,6466 Estijos kronų) konvertuotos į eurus naktį iš praėjusių metų gruodžio 31-osios į sausio 1-ąją.
Parodo "europinį" lygį
Tartu gyvenanti lietuvė Reda Šmitaitė tikino nepatyrusi jokių nepatogumų dėl naujosios valiutos įvedimo. "Kiek žinau, jaunesniems žmonėms naujovė apskritai nesukelia sunkumų. Tačiau ne vienas senjoras sutrikdavo grąžos iš 500 kronų kupiūros gaudavęs kur kas mažesnę sumą eurais", - sakė R. Šmitaitė, neturėjusi priekaištų europinės valiutos įvedimo informacinei kompanijai.
"Įvedus eurą pirmąkart atėjau apsipirkti į turgų, ir pardavėja klausė, kronomis ar eurais suskaičiuoti, kuria valiuta atiduoti grąžą, - pasakojo telefonu kalbinta Estijos lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkė Laima Kirsimaa. - Manau, priprasti prie naujovės dviejų savaičių visiškai pakaks. Lygiai taip pat, kaip kelionėse po Europą - juk kur nuvykęs greitai pripranti prie kitų skaičių ir adekvačiai vertini, kas brangu, kas ne."
Pokalbininkė prisipažino neįtarianti prekybininkų sukčiavimu ir perdėm atidžiai neskaičiavusi, ar kainų "konvertavimas" nebus jų padidinęs.
"Tiesiog pasitikiu pateiktomis kainomis, ir tiek, - sakė vertėja dirbanti mergina. - Manau, šiokių tokių kuriozų gali pasitaikyti nebent dėl psichologinio efekto - kai banko sąskaitoje vietoje tūkstančių kronų pamatai kur kas mažesnius skaičius eurais, tai atrodo neįprasta."
Replikų šia tema vakar jau netrūko interneto platybėse. "Aš irgi pratinuosi... Vakar priėjau prie bankomato, pasižiūrėjau sąskaitą ir supratau, kad dabar visi esame europiečiai. Tik jautiesi juodaodis vergas, nes netgi visu etatu ir dirbdamas viršvalandžius tegauni algą, prilygstančią socialinėms pašalpoms. Už tokius pinigus joks arabas ar juodaodis net kastuvo nesiimtų", - karčiai ironizavo kai kurie internautai. Praėjusių metų spalio duomenimis, vidutinė alga Estijoje siekė 822 eurų (apie 2800 Lt) lygį.
Pensija: vietoje 4500 - 300
Estiška tvarka džiaugėsi prekybos verslą šioje šalyje plėtojantys klaipėdiečiai. Pasak vieno iš jų, informuoti vartotojus apie planuojamus kainų pokyčius etiketėse nurodant kainą tiek kronomis, tiek eurais verslo subjektai Estijos valdžios buvo įpareigoti dar prieš pusmetį.
Tai, pokalbininko teigimu, turėtų apsaugoti ir nuo prekybininkų sukčiavimo. "Pirkėjai galėjo, pavyzdžiui, nufotografuoti dvigubas kainas, o dabar, reikalui esant, patikrinti, ar kaina neišaugo", - sakė verslininkas, pridūręs, kad visas naujosios valiutos įvedimo mechanizmas jam tapo dar vienu estiško kruopštaus ir atsakingo požiūrio pavyzdžiu.
Kainos etiketėse ir toliau turi būti nurodomos tiek eurais, tiek kronomis, o Vartotojų teisių apsaugos tarnybos reidai, kurių metu tikrinama, ar prekeiviai neapgaudinėja pirkėjų apvalindami kainas didesnėn pusėn ir ar paiso susitarimo dėl sąžiningų kainų, prasidėjo jau vakar.
Tai - vienas iš europinės valiutos įvedimo kampanijos žingsnių. Vakar Taline vykusiame darbo grupės dėl perėjimo prie euro išplėstiniame posėdyje gvildenant problemas, su kuriomis miesto gyventojai gali susidurti pirmaisiais eurų apyvartos mėnesiais, numatyta daugiau būdų apsidrausti nuo finansinių bėdų namų ūkiuose.
Akcentuota, kad pirminė euforija dėl mažų kainų etiketėse gali virsti karčiomis ašaromis mėnesio pabaigoje - juk ne tik pajamas, bet ir išlaidas reikia, sutinkamai su kursu, dalyti iš 15,6466.
Šitaip vidutinė 4500 kronų dydžio pensija virs mažiau nei 300 eurų suma. Valdžia ragina žmones kontroliuoti savo vartojimo įpročius, pagyvenusiesiems rekomenduojama pradžioje eiti apsipirkti su palyda, o socialiniai darbuotojai įpareigojami darsyk kaip įmanoma tiksliai išaiškinti savo globotiniams euro ir kronos santykį.
Beje, rajonų valdybų socialinės rūpybos skyriai paskutiniąją sausio savaitę pasirengę aprūpinti nemokamu maitinimu tuos, kurie išleido visus pinigus neapskaičiavę kainų santykio ir liko be lėšų pragyvenimui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą