IX Tarptautinio kamerinės muzikos festivalio pradžiai - koncertas „Tegyvuoja profesoriai!“

„Festivalio suburti Klaipėdoje koncertavo Lietuvos, Latvijos muzikos elito atstovai, kuriuos puikiai žino klasikinės muzikos gerbėjai. 

Mums didelė garbė, kad šios pasaulinio garso klasikinės muzikos įžymybės sutiko padovanoti patį brangiausią dalyką gyvenime – savo laiką, sukauptą patirtį ir žinias mūsų jauniesiems muzikams ir, žinoma, publikai“,- sakė idėjos autorė Inga Maknavičienė.

Koncertą pradėjo poetinių tekstų iš Senojo Testamento pagrindu sukurtu Anatolijaus Šenderovo kūriniu „Dvi Sulamitos giesmės“. 

Anatolijus Šenderovas daug dėmesio skyrė sakralinei tematikai, pasitelkdamas Senojo ir Naujojo Testamentų siužetus ir tekstus hebrajų bei lotynų kalbomis. 

Gilinosi į seniausius kultūros klodus ir biblinę tematiką, naudojo sefardų, aškenazių ir litvakų tradicinės muzikos elementus. 

Anatolijaus Šenderovo muzika puikiai įsiliejo į europietišką naujosios muzikos kontekstą, jo kūriniai skambėjo keliose dešimtyse tarptautinių muzikos festivalių ir pasaulio koncertų salių Europoje, Izraelyje, Japonijoje, JAV, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje, Pietų Afrikos Respublikoje ir kt. 

Ne kartą skambėjo ir Klaipėdoje. Šio projekto kūrėjams ypač svarbus 2005 m. pavasaris, kuomet Klaipėdos universitete buvo ruošiamasi Lietuvos kompozitorių kūrinių rinktinės Nr. 2 publikavimui.

Nors visas savo kūrybos leidybos teises kompozitorius buvo suteikęs leidyklai Vokietijoje, pats iniciavo tarptautines derybas ir išimties tvarka dovanojo savo kūrinį „Dvi Sulamitos giesmės“ violončelei ir f-nui Klaipėdai. 

Brangus mūsų kraštas buvo šiam kompozitoriui, todėl ne tik dovanojo, bet ir atvyko į leidinio pristatymo šventę kartu su aukščiausiais Klaipėdos universiteto pareigūnais – profesoriumi Stasiu Vaitekūnu, idėjos autore – vyriausia leidinio redaktore Inga Maknavičiene ir kitais svarbiais kūrėjais, pasidžiaugti tokiu iš tiesų neeiliniu Kultūrinio Gyvenimo įvykiu Klaipėdoje. 

Šio leidinio neįsivaizduotume be šio kūrinio atlikėjų ir redaktorių – A. Šenderovo „Dvi Sulamitos giesmės“ violončelei ir f-nui pirmieji atliko, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatai, LMTA profesoriai Irena USS–Armonienė ir Rimantas Armonas.

Lietuvos publika nėra išlepinta brolių latvių pasirodymais Lietuvos koncertų salėse, Todėl šis koncertas buvo ne tik gaivus muzikinis gūsis, bet ir galimybė geriau pažinti artimiausių kaimynų – vienintelės giminingos baltų tautos – muzikos meną. 

Pianistas, profesorius Juris Kalnciems – žinomas fortepijono virtuozas, garsus pedagogas, neslepia, kad jam visada miela lankytis Lietuvoje. 

Su mūsų šalimi jį sieja daug praeities ir dabarties dalykų. Profesorius prisimena, kad ryšys su Lietuva prasidėjo dar sovietmečiu, kai karinę tarnybą atliko Vilniuje. 

Laimei ilgai čia neužsibuvo ir buvo sugrąžintas į Latviją, kur likusią tarnybos dalį grojo orkestre. Tačiau į Lietuvą Juris Kalnciems sugrįžo 1978 metais. 

Būtent tada ne tik dalyvavo tarptautiniame M. K. Čiurlionio pianistų konkurse, bet ir kartu su lietuvių pianistu Jurgiu Karnavičiumi pasidalijo pirmąją premiją.

Koncerte Klaipėdoje garsusis Latvijos Jazepo Vitolio muzikos akademijos profesorius, ilgametis fortepijono katedros vedėjas, pianistas Juris Kalnciems pristatė specialią latvių kompozitorių programą, kuri sudaryta išimtinai iš Latvijos Jazepo Vytuolio muzikos akademijos Kompozicijos katedros profesorių Selgos Mence, Jānio Poriečio ir Ādolfo Skulte kūrinių: Selga Mence ,,Rudens vizija su nuskendusiais varpais“, Jānis Porietis ,,Diatoninė improvizacija“, Ādolfas Skulte ,,Arijetė“

1997 m. pirmąją vietą Pirmame Tarptautiniame fortepijoninių duetų konkurse Kaune laimėjo ir šiuo metu nuolat koncertuojantis Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Švedijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, JAV, Kanadoje, Ukrainoje ir kitose šalyse pianistų duetas ANNO. Tai vėlgi LATVIJOS Jazepo Vytuolio muzikos akademijos pedagogai – Antra ir Normunds Viksnes!

Dar prieš 23 metus (2001 m.) duetas tapo Niujorko Pro Piano rečitalių Serijos JAV finalistu ir tais pačiais metais buvo apdovanoti Latvijos didžiuoju muzikos prizu. 

Jie atliko ypač populiaraus Turkijos kompozitoriaus ir pianisto Fazil Say kūrinį pianistų duetui „Naktis“.

Šių dienų latvių kompozitoriai pianistų duetui ANNO kuria ir dedikuoja kūrinius. Ne kartą girdėjome įspūdingas Andris Vecumnieks, Selgos Mence, Juris Karlsons ir kitų kompozitorių kompozicijas dviems pianistams vienu, dviem fortepijonais Klaipėdoje tarptautiniuose kamerinės muzikos festivaliuose „Impresijos“. Ypač malonu, kad į savo koncertų programas ansamblis nuolat įtraukia Lietuvos kompozitorių V. Barkausko, G. Kuprevičiaus ir kt. kūrinius.

Šiais metais pianistai surengė koncertus ir naujajame tarptautiniame festivalyje ,,Dangiški klavyrai: dvasinių kultūrų sintezės ir metamorfozės“ Neringoje. 

Šio festivalio idėjos įkvėpti pianistai į koncerto Klaipėdoje programą įtraukė Johanno Sebastiano Bacho ,,Pasigailėk manęs, Viešpatie Dieve“ (kūrinio aranžuotę 2 pianistams atliko Reinhardd Febel).

Daugelis įvairių šalių jaunųjų pianistų ir pedagogų žino profesorę Tamarą Podubnają (Long Ailendo Konservatorija Niujorke, Jungtinės Amerikos Valstijos) kaip tarptautinių konkursų Bulgarijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Vokietijoje, JAV puoselėtoją, vertinimo komisijų narę, pirmininkę. 

Lietuvoje profesorė lankosi ne pirmą kartą. Ją puikiai pažįsta Klaipėdos universiteto projekto „Pianistų rengimo tarptautiniams konkursams papildomas aspektas: atviros meistriškumo paskaitos ir pamokos“ dalyviai šiais metais ypač aktyviai dalyvaujantys profesorės vedamuose seminaruose.

Profesorė koncerte atliko W. A. Mozarto antrąją dalį Adagio iš Sonatos fa mažor, KV К33, R. Schumanno (Šumano) Kinderszenen/ Vaikystės scenos, op. 15 (trylikos pjesių fortepijonui rinkinys)  ir F. Chopin (Šopeno) Valsas As-dur, op. 42) fortepijoninius kūrinius. 

„Šalin kepures, ponai, – prieš jus – genijus!“. Šiais žodžiais Šumanas pradėjo straipsnį apie septyniolikmetį Šopeną – tada dar niekam nežinomą kompozitorių.

Šumano pranašystė išsipildė: Šopenas tapo vienu žymiausių ir savičiausių kompozitorių romantikų. Jis, kaip ir Stanislovas Moniuška, laikomas lenkų nacionalinės muzikos klasiku.

Koncerto finalui skambėjo Irenos ir Rimanto Armonų atliekamas Ispanijos nacionalinės klasikos kompozitoriaus Enrique Granados Madrigalas violončelei ir fortepijonui, Kubos pianisto, kompozitoriaus Jouaquin Nin y Castellanos Ispaniška siuita violončelei ir fortepijonui.

Koncertą meistriškai talentingai vedė žinoma aktorė Regina Šaltenytė. Žiūrovai ir koncerto rengėjai jai labai dėkingi už ypač įtaigų ir išsamų kūrinių bei atlikėjų pristatymą.