Ketvirtadienio vakarą, paskutinį kartą prieš didžiąją rekonstrukciją, restoranas „Neringa“ sukvietė būrį svečių pasimėgauti gyvai atliekama Dainiaus Pulausko džiazo kvarteto muzika, pasigrožėti nuo 1959 m. nepakitusiu brolių architektų Nasvyčių ir kitų žinomų menininkų sukurtu interjeru bei paragauti tradicinės baltos mišrainės, befstrogeno ar „Kijevo“ kotletų. Renginio vairas buvo patikėtas aktoriams Vytautui vyresniajam ir Vytautui jaunesniajam Rumšams. Prisiminimais apie „Neringos“ restoraną ant scenos dalijosi ne vienas žinomas menininkas, o architektų Nasvyčių šeimai buvo įteiktos simbolinės dovanos - išskirtinio dizaino puodeliai.
Esančioje „Profesorių“ salėje menininkė Jolita Vaitkutė iš „Neringos“ indų - lėkščių, puodelių, stalo įrankių - ir kavos pupelių sukūrė ypatingą 3D instaliaciją - brolių Nasvyčių portretą. „Man labai smagu čia kurti, nes "Neringoje“ pilna menininkų darbų. Vienas nors trumpam dabar yra ir „Profesorių“ salėje. Mes ilgai galvojome, kaip atsisveikinti su visiems labai svarbiu atributu - stalo įrankiais, lėkštėmis. Nusprendėme iš jų sukurti meno kūrinį - ne bet kokį, o brolių Nasvyčių portretą, kuris matomas iš vieno taško. Šis kūrinys yra labai trapus. Jūs pamatysite, kad indai gali tapti ne tik naudojamu daiktu, bet ir meno kūriniu, kuris papuošia erdvę“, - apie savo kūrinį sakė J.Vaitkutė.
Visą vakarą „Neringoje“ netilo muzika ir pašnekesiai, liejosi prisiminimai. Restorano direktorė A.Lenickienė patikino, kad po pusantrų metų atsinaujinęs restoranas vėl lauks svečių.
Kokius prisiminimus jums kelia „Neringa“?
Dirigentas Donatas Katkus:- „Neringa“ tai ne restoranas, tai buvo intelektualinis, nepriklausomas Lietuvos centras. Čia ateidavo žmonės ne tik pavalgyti. Tai buvo vienintelė vieta, kurioje klestėjo liberalizmas, buvo daug nuomonių, daug ginčų. Aš stebėjausi, kodėl jo tuomet neuždarė. Matyt, norėjo žinoti, kas vyksta. Po kiekvienu staliuku buvo įmontuoti mikrofonai. Buvo klausomasi visų pokalbių. Tai buvo ypatinga vieta.
TV laidų vedėja Indrė Kavaliauskaitė-Morkūnienė:
- Džiaugiuosi, kad Jogaila (Jogaila Morkūnas - red.past.) jau daug metų turi tradiciją tam tikras šventes švęsti „Neringoje“, ir aš esu prie jų prisijungusi. Mūsų didžiulė draugų kompanija čia susirenka rugsėjo 1-ąją, Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją. Džiaugiuosi, kad rugsėjo 1-ąją atsivedame ir naująją kartą supažindinti su restoranu, ir kitų švenčių kitaip nebeįsivaizduoju. O šiaip esu kaunietė, dėl to vaikystėje „Neringoje“ nesilankydavau.
Kokia „Neringa“ atsidarys po pusantų metų?
„Neringos“ restorano direktorė Agnė Lenickienė- Papasakokite, kokie darbai yra planuojami „Neringoje“?
- Užveriame duris trumpam, tam, kad atsivertume būdami naujesniais ir gražesniais. Uždarymo tikslas nėra pakeisti „Neringą“, kalbu apie restoraną, tikslas yra - kaip ir kiekvieną seną, antikvarinį daiktą - atnaujinti, nuvalyti dulkes, restauruoti, kad ta mūsų legenda galėtų dar daugybę metų gyvuoti ir visus džiuginti.
- Kada galima tikėtis vėl eiti į „Neringą“ skanauti garsiųjų „Kijevo“ kotletų?
- Planuojame, kad darbai užtruks 18 mėnesių, bet galiu paaiškinti, kodėl taip ilgai. Daugelis nesupranta, kodėl restoranui reikia tiek laiko. Jei reikėtų atnaujinti tik restoraną, užtektų vos kelių mėnesių, bet mūsų viešbutis reikalauja daugiau laiko. Būtent jo rekonstrukcija ir bus pagrindinis darbas.
- Ar restorane po rekonstrukcijos galima tikėtis to paties valgiaraščio?
- Žinoma. Visą laiką turėjome ir turėsime ir garsųjį „Kijevo“ kotletą, ir „Befstrogeną“, ir vištienos sultinį su pyragėliu, „Jūratės“ kepsnį, natūralią plaktą grietinėlę. Visi šie patiekalai valgiaraštyje puikuojasi nuo pat restorano atidarymo. Visi jie išliks ir ateityje. Dėl jų svečiai nori sugrįžti.
- Pats „Neringos“ logotipas nesikeis?
- Ne. Mūsų vėtrungės motyvų logotipas mums tinka, o kadangi nekeisime interjero, manau, nebus reikalo keisti ir logotipą.
- Didžiausi pokyčiai bus viešbutyje?
- Taip, jis gali keistis. Galime restauruoti tai, ką turime, išsaugoti visas istorines detales, galbūt net atnaujinti tai, kas kadaise buvo panaikinta. Nes 2001 m. „Neringa“ buvo rekonstruota, kelis mėnesius vyko atnaujinimo darbai. Dabar, kai žiūrime senas istorines nuotraukas iš „Neringos“ archyvų, matome, kad restoranas iš pat pradžių neatrodė taip, kaip šiandien. Spalvinė gama buvo kitokia, toršerai - kitokie, sienų apmušalai pirminiame variante buvo kitokie. Taigi žiūrėsime, kiek norėsime į tą istoriją sugrįžti, bet jei kas ir bus keičiama, tai tik remiantis archyvinėmis nuotraukomis.
FAKTAI
Restoranas „Neringa“ atidarytas 1959 m. lapkričio 6 d.Restorano interjerą projektavo broliai architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai, tempera sienas tapė dailininkai Vladas Jankauskas ir Vytautas Povilaitis, mažajai salei skulptorius Juozas Kėdainis sukūrė gipsinį bareljefą.
Čia mėgdavo lankytis rašytojas Justinas Marcinkevičius, režisierius Vytautas Žalakevičius, dailininkas Stasys Krasauskas, rašytojas Juozas Baltušis ir kiti garsūs to meto menininkai.
1970 m. restorano interjeras įtrauktas į Lietuvos architektūros paminklų, saugojamų valstybės, sąrašą.
2001 m. restorane atliktas kapitalinis remontas.
„Neringos“ interjeras laikomas vienu įsimintiniausių moderniajame Vilniuje, įtrauktas į gražiausių Vilniaus interjerų dešimtuką.
Per metus „Neringos“ restorane pagaminama maždaug 27 tūkst. „Kijevo“ kotletų.
2014 m. buvo išleista žurnalistės Neringos Jonušaitės knyga „Neringos“ kavinė: sugrįžimas į legendą“.
Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą