Prieš kelis mėnesius paaiškėjo, kad didieji Lietuvoje veikiantys užsienio bankai SEB ir „Swedbank“ mūsų valstybei pernai kartu sumokėjo vos 3 tūkst. litų pelno mokesčio.
Bankų „WikiLeaks“
Bankininkai aiškino, kad neturėjo iš ko mokėti iždui, nes patys patyrė didelių nuostolių - 2009 metais - 3,7 mlrd. litų, o 2010 metais - 0,3 mlrd. litų.
Vėlesniais metais, 2011 ir 2012-aisiais, jau užsidirbtus milijardinius pelnus jie sumažino ankstesnių nuostolių sąskaita, o į Lietuvos kišenę mokėjo po kelis tūkstančius litų pelno mokesčio.
Paaiškėjus šiems faktams, kilus triukšmui Seime, Vyriausybė nurodė VMI atlikti mokestinius tyrimus, ar šios kredito įstaigos teisėtai buvo tokios kuklios Lietuvos biudžetui.
Bet šią savaitę viešai paskelbta, kad dar tebevykstant tyrimams, jais ėmė rūpintis Prezidentūros atstovai bei finansų ministro Rimanto Šadžiaus patarėja Violeta Latvienė, anksčiau, beje, ir pati vadovavusi VMI.
Ministro patarėja V.Latvienė kategoriškai neigė net užuominas, kad galėjo domėtis VMI tyrimais konkrečiai SEB banko atžvilgiu, o prašiusi inspekcijos išvadų tik dėl įstatymų tobulinimo galimybių.
„Respublikos“ žiniomis, VMI patikrinimas buvo itin nepalankus SEB bankui, kuris kuklius mokesčius Lietuvai mokėjo galbūt dirbtinai mažindamas palūkanų sąnaudas.
Į viešumą pateko ir daugiau mokestinių tyrimų detalių, todėl VMI jau sudarė ir pradėjo dirbti komisija, kuri aiškinsis, kas ir kokią informaciją galimai pateikė tretiesiems asmenims.
VMI pranešė, kad po komisijos išvadų galbūt bus kreipiamasi ir į teisėsaugos institucijas.
VMI atstovas Darius Buta vakar „Respubliką“ informavo, kad komisijos pagrindą sudaro šios institucijos Vidaus saugumo skyriaus specialistai, kuriems talkins ir kitų padalinių darbuotojai.
„Mes bandysime išsiaiškinti, ar kas nors iš VMI darbuotojų paviešino ir kokiu mastu neviešų tyrimų medžiagą, atskirus faktus, - sakė D.Buta. - Mums tai ypač svarbu žinoti, nes ne visi tyrimai yra baigti, o net ir baigus juos medžiaga pirmiausia turi būti perduota patiems bankams, kurie mums turi pateikti savo atsakymus. Jeigu nuomonės nesutampa, galimi ir teisminiai ginčai. Kol kas baigtas tyrimas tik dėl SEB banko“.
SEB nepatenkintas
Pirmasis su VMI tyrimo medžiaga buvo supažindintas SEB bankas, kuris mokesčių administratoriui savo atsakymą turi pateikti iki šio mėnesio pabaigos.
Banko atstovas Arvydas Žilinskas jau pranešė, kad SEB nesutinka su VMI tyrėjų nuomone, kad šis bankas Lietuvai sumokėjo per mažai mokesčių ar elgėsi ne pagal nustatytą tvarką.
SEB bankas nurodė, kad 2011 metais uždirbo vos 928 tūkst., o pernai - 1,6 mln. litų audituoto ikimokestinio pelno, bet nuo jo nemokėjo mokesčių, nes prisidengė krizės pradžioje patirtais šimtamilijoniniais nuostoliais.
Premjeras perspėjo
Vyriausybės vadovo Algirdo Butkevičiaus nuomone, VMI turi rasti būdų, kaip bankai, per krizę mokėję mažesnį pelno mokestį, atgaline data tai padarytų dabar.
„Čia jau turėtumėte Mokesčių inspekcijos paklausti, ir man labai keista, kai viešai apie tai pradėta kalbėti. Bankai - tai nėra kažkokia išskirtinė įstaiga, kuri nebūtų tikrinama ar nebūtų ją leidžiama tikrinti“, - vakar sakė A.Butkevičius. Vakar jis taip pat užsiminė, kad kai kurie krizės metais didelių atidėjinių padarę bankai, mokėję mažesnį pelno mokestį, atgaline data tai turės padaryti dabar.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas vakar „Respublikai“ sakė jau nesistebintis, kad Lietuvoje vykstantys svarbūs ir konfidencialūs tyrimai dėl kieno nors interesų reikiamu metu tampa vieši arba paviešinamos tik reikiamos detalės.
„Matot, kas pas mus dedasi - nieko neįmanoma padaryti, atlikti iki galo, kad nebūtų kažkokio įsikišimo iš trečiųjų šalių, - piktinosi B.Bradauskas. - Šiuo atveju tai sukelia minčių apie galimą mokesčių Lietuvai vengimą, nes lietuviški bankai („Šiaulių“ ir „Medicinos“ - red. past.) per metus sumokėjo po pusantro milijono litų, o didieji užsienio bankai SEB ir „Swedbank“ - tik 3 tūkst. litų kartu paėmus. Bet ką čia kalbėti, kai visi komerciniai bankai per metus iš viso sumokėjo tik 14 mln. litų pelno mokesčio, o užsienietiški vien už paslaugas mūsų žmonėms, valiutos keitimą, atliktas operacijas ir t.t. užsidirbo daugiau kaip 800 mln. litų ir išvežė iš mūsų šalies“.
Kam galėtų būti naudinga naudoti juodąsias technologijas - kompromituoti VMI specialistus, tiriančius, ar užsienio bankai dirbtinai neslėpė savo pelno?
„Esu ne Lietuvoje, kai grįšiu ir pamatysiu, kokie duomenys buvo paviešinti, galėsiu atsakyti, kam buvo naudingas tas informacijos nutekinimas, - teigė parlamentaras. - O jis tikrai turėtų būti kažkam naudingas, nes VMI palietė labai skausmingą sritį - milžiniškus pinigus, kurie iki šiol iš Lietuvos galbūt išvažiuodavo ir neapmokestinti. Galimas daiktas, kad bankai elgėsi ir sąžiningai, tačiau tiesiog manipuliavo privalomais atidėjimais. Jeigu tie atidėjimai būdavo daromi pažeidžiant nustatytą tvarką, jau turėsime reikalą su mokesčių vengimu“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą