Šiuo metu Lietuvoje yra apie 300 tūkst. kastinių šulinių, iš kurių vandenį vartoja daugiau kaip pusė milijono žmonių. Lietuvos šachtinių šulinių vandens naudotojai kasmet susiduria su ta pačia problema - vandens stygiumi. Specialistai nieko gero nežada, ši problema niekur nesitrauks, o karštesnėmis vasaromis šulinių vandens gali vos užtekti. Pasak Lietuvos geologijos tarnybos Požeminio vandens monitoringo poskyrio vedėjos Jurgos Arustienės, šiuo metu gruntinis vanduo daugelyje šalies rajonų pakilo, yra bent jau artimas kovui būdingam lygiui. Yra rajonų, kur situacija sudėtingesnė, pavyzdžiui, Biržuose, šio krašto gyventojai dar turės luktelėti, kol šulinių vanduo pakils bent iki normos, tam reikėtų dar bent 20 centimetrų vandens kilimo.
„Rajonuose, kur vanduo yra 7 metrų gylyje, kilimas yra tik prasidėjęs. Taigi dar teks porą mėnesių palaukti, kol ištekliai atsikurs“, - sakė ji. Pasak J.Arustienės, pastebima, kad po ekonominės krizės žmonės daugiau įsirengia giluminių gręžinių. Kaimo vietovėse ypač populiarėja individualūs gręžiniai, nuo 2000 metų jų išgręžta daugiau kaip 7000.
Lietuvos geologijos tarnyba 2014 metais Žemės gelmių registre įregistravo 1203, 2015 metais 1337 naujus požeminio vandens gavybai skirtus gręžinius. Iš viso registruota 19 290 veikiančių gręžinių (kartu su vandenviečių gręžiniais). Specialistė teigė, kad jei privatus naudotojas įsirengia giluminį gręžinį, už vandenį jis nemoka. Gyventojai, gaunantys vandenį viešu vandentiekiu, moka ir už vandenį, ir už nuotekų tvarkymą. Tačiau yra kitas niuansas, jei privataus namo savininkas nori įsirengti giluminį gręžinį, ne visada gali gauti leidimą.
„Savivaldybė sprendžia, leisti įsirengti giluminį gręžinį ar ne. Nes jeigu toje teritorijoje yra viešo vandens tiekimo magistralė, tai tokio leidimo savivaldybė gali ir neduoti. Nes ji plėtoja infrastruktūrą, teikia vandenį“, - aiškino J.Arustienė.
Kitaip tariant, šioje situacijoje žmogus jau nebegali jaustis laisvas, nes negavęs leidimo vis tiek bus priverstas jungtis prie centralizuotų vandens tiekimo tinklų, o tai reiškia, kad mokės jau ir už vandenį.
Jonas SAMOŠKA, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas:
- Jums atrodo normalu, kad savivaldybė žmogui gali ir neduoti leidimo įsirengti giluminį gręžinį, nes toje teritorijoje yra centralizuota vandentiekio magistralė?
- Demokratijos atžvilgiu tai nėra gerai. Būna, šalyje girdime, kad žmonės nori atsijungti nuo centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Už europines lėšas rengiama visa infrastruktūra, ir jeigu pilietis iš pradžių pasirašo, kad nori jungtis prie centralizuotų tinklų, paskui atsisako, susigalvoja savo gręžinį, tai nėra gerai. Susiduriame su tokia problema. Juk vykdant projektą užpildomas atitinkamos formos prašymas, pilietis pasirašo, per jo sodybą vandentiekio tinklai nutiesiami, tai nesąžininga, kad žmogus vėl atsisako jungtis. Kad magistralės gyvenvietėje būtų tiesiamos, tam turi pritarti 85-90 proc. gyventojų. Bent mūsų gyvenvietės, Mažonų, praktikoje tai žmonės labai nori jungtis prie centralizuotų tinklų.
- Kiek gyventojų gyvenvietė turi mažiausiai turėti, kad būtų tiesiami centralizuoti vandentiekio ir nuotekų tinklai?
- 10 gyventojų tikrai neties, 200 ir daugiau gyventojų turi būti. Kuo daugiau žmonių prisijungs, tuo pigesnis bus vanduo.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą