Šimtametė geležinkelio stotis nyksta, o sprendimo dėl jos likimo neieškoma

Tuo metu Skuodo rajono savivaldybė, pradėjusi griežtą kovą su apleistais sklypais, buvusios geležinkelio stoties teritoriją yra įtraukusi į probleminių objektų sąrašą. Vis dėlto šiam valstybės valdomam objektui negali būti taikomas keturis kartus padidintas žemės mokestis, todėl savivaldybei lieka tik reikalauti, kad teritorija būtų tinkamai prižiūrima.

Gandai apie griovimą

Skuode pastaruoju metu sklando kalbos, kad senoji geležinkelio stotis gali būti nugriauta. Tačiau „LTG Infra“ tokių planų kol kas nepatvirtina.

„Prie Skuodo geležinkelio linijos esantis visas Skuodo stoties kompleksas šiuo metu yra nenaudojamas, tačiau nėra uždarytas. Tai reiškia, kad pastatai formaliai išlieka eksploatuojami, nors realių operacijų juose nevykdoma“, – VE.lt nurodė bendrovės komunikacijos partneris Domas Jurevičius.

Anot jo, Skuodo stoties pastatas priklauso objektų grupei, kurios ateitis dar vertinama.

„Sprendimai dėl jo likimo bus priimami įvertinus teisinį statusą, infrastruktūros poreikius ir racionalų turto naudojimą“, – teigė D. Jurevičius.

Bendrovė taip pat tikina, kad teritorija tvarkoma pagal poreikį.

„Suprantame savivaldybės ir seniūnijos pastabas, todėl ir toliau stengsimės užtikrinti, kad teritorija būtų prižiūrima pagal galiojančius reikalavimus“, – nurodė jis.

Tačiau vietos gyventojams tokie atsakymai kelia daugiau klausimų nei suteikia aiškumo. Jų nuomone, sunku suprasti, kodėl į geležinkelių infrastruktūrą kasmet investuojant šimtus milijonų eurų daugiau kaip šimtmetį skaičiuojantis stoties pastatas paliktas nykti.

© krastogidas.lt nuotr.

Probleminis objektas

Skuodo miesto seniūnė Ieva Gembutienė sako, kad buvusios geležinkelio stoties teritorija jau ne vienerius metus patenka tarp probleminių miesto objektų.

Anot jos, pagalbiniai statiniai yra prastos būklės, o pats stoties pastatas akivaizdžiai darko miesto vaizdą.

Tiesa, situaciją kiek gelbsti tai, kad stotis yra miesto pakraštyje, todėl kasdien į akis nekrenta taip, kaip miesto centre esantys apleisti pastatai.

Šiemet Skuodo rajono savivaldybė pirmą kartą nusprendė griežčiau kovoti su apleistų teritorijų savininkais. Į preliminarų apleistų sklypų sąrašą įtraukta beveik šimtas objektų. Jų savininkai pirmiausia įspėjami, suteikiama 30 dienų susitvarkyti, o to nepadarius taikomas keturis kartus didesnis – 4 proc. – žemės arba žemės nuomos mokesčio tarifas.

Tačiau ši priemonė taikoma tik privatiems savininkams ir valstybinės žemės nuomininkams. Valstybės valdomiems objektams, tokiems kaip geležinkelio stoties teritorija, padidintas tarifas negalioja.

Nepaisant to, seniūnija gali reikalauti, kad teritorija būtų prižiūrima, o už jos nepriežiūrą gali būti taikoma administracinė atsakomybė.

Istorijos pabaiga

Skuodo geležinkelio istorija siekia Pirmojo pasaulinio karo laikus, rašo krastogidas.lt. Bajorų–Skuodo–Priekulės geležinkelio liniją 1915 metais nutiesė Vokietijos kariuomenė kariniams tikslams. Tų pačių metų rugsėjo 20 dieną į Skuodą atvyko pirmasis garvežys, o netrukus pradėjo veikti ir geležinkelio stotis.

Ši geležinkelio linija sujungė Klaipėdos kraštą su Latvija ir tapo viena svarbiausių transporto arterijų regione. Iki 1932 metų būtent per Skuodą driekėsi pagrindinis geležinkelio maršrutas, jungęs laikinąją sostinę Kauną su pajūriu.

Vėliau, nutiesus tiesioginę Kretingos–Klaipėdos geležinkelio atkarpą, Skuodo reikšmė pradėjo mažėti.

Istoriniuose šaltiniuose nurodoma, kad dabartinis mūrinis stoties pastatas pastatytas XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. Skirtinguose šaltiniuose minima 1930 arba 1936 metų data.

Skuodo geležinkelio istorijos pabaigos pradžia tapo 2001 metų kovo 23 diena, kai per miestą pravažiavo paskutinis keleivinis traukinys.

2009 metais nutrauktas ir krovinių vežimas Darbėnų–Skuodo ruožu.

Nuo tada įvairiais lygiais ne kartą diskutuota apie galimą geležinkelio atgaivinimą, turistinio maršruto įrengimą ar kitokį stoties pritaikymą visuomenės reikmėms. Tačiau nė vienas iš planų taip ir nevirto realiais darbais.