Lietuvos gyventojai vis labiau domisi maisto sauga. Trys ketvirtadaliai apklaustųjų nurodė, kad jiems svarbi informacija, kuri yra pateikta ant etiketės. Šis skaičius prieš 8 metus buvo 17 proc. mažesnis. Daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių asmenų nėra patenkinti etiketėse pateikiama informacija, tačiau situacija, palyginti su 2005 m., šiek tiek pagerėjo. Tai paaiškėjo po Europos Parlamento nario Valentino Mazuronio užsakymu atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos maisto saugos klausimais.
Dauguma apklaustųjų (62 proc.) domisi su maisto sauga susijusiomis problemomis. Dauguma (74 proc.) stengiasi nevartoti maisto, kuris, kaip manoma, nėra sveikas. Dažniau tai moterys (80 proc.), dirbantys specialistai, turintys aukštąjį išsilavinimą (88 proc.).
„Iš karto į akis krenta tai, kad praktiškai visiems apklaustiesiems vienodai svarbi maisto kokybė, galiojimo laikas ir kaina. Kitaip sakant, svarbiausia - kokybės ir kainos santykis. Šį santykį vartotojas geriausiai gali nustatyti skaitydamas informaciją ant produkto etiketės“, - sako tyrimą užsakęs EP narys V.Mazuronis. UAB „Vilmorus“ atliktas tyrimas parodė, kad beveik visiems respondentams svarbiausia yra maisto kokybė (96 proc.), galiojimo data (94 proc.) ir kaina (92 proc.).
Trys ketvirtadaliai (75 proc.) apklaustųjų nurodė, kad jiems yra svarbi informacija, kuri pateikta ant etiketės. Svarbiausia etiketėje yra vartojimo terminas (73 proc.). Pavyzdžiui, 2007 m. vasarį taip pat buvo pateiktas klausimas apie etiketes kaip informacijos šaltinį (Lietuvos vartotojų instituto užsakymas). Tuomet buvo gerokai mažiau teigiančiųjų, kad kreipia dėmesį į etiketėse pateikiamą informaciją (58 proc.).
Beveik pusė apklaustųjų nurodė, kad kreipia dėmesį į produkto sudėtį (48 proc.), įvairius užrašus („natūralus“, „ekologiškas“) (45 proc.) ir maisto priedų, žymimų E raide, kiekį (44 proc.).
Palyginti su prieš 10 metų buvusia situacija, gyventojai šiandien dvigubai daugiau dėmesio skiria „E priedams“ (2005 m. - 23 proc.).
Mažiau etiketėje žiūrima, koks produkto gamintojas, koks prekės ženklas, kokia yra produkto energinė vertė.
Į klausimą, kas nepatinka etiketėse, respondentai dažniausiai (68 proc.) nurodė, kad etiketėse užrašai yra rašomi smulkiu šriftu, todėl sunku perskaityti informaciją. Ypač dėl to skundžiasi pagyvenę (daugiau nei 60 metų) žmonės - 83 proc.
„Tai rodo, kad gyventojai nėra patenkinti, kaip informacija pateikiama etiketėse. Ypač aktualus yra per mažo šrifto dydžio ant produkto etiketės klausimas. Natūralu, kad vyresniems žmonėms tai sukelia daug nepatogumų, jie negali perskaityti etiketės ir priimti geriausią sprendimą ar pirkti prekę“, - teigia V.Mazuronis.
Rečiau respondentai nurodė, kad nėra pateikiama visa informacija (35 proc.), piešiniai užgožia tekstą (29 proc.), nėra kontrasto tarp fono ir teksto (21 proc.), nesupranta ant etiketės pateiktos informacijos (20 proc.). 2005 m. nepatenkintų etiketėse pateikiama informacija buvo keliais procentais daugiau.
„Tai, kad daugiau nei trečdalis gyventojų mano, jog etiketėje pateikiama ne visa informacija, kelia nerimą. Greičiausiai taip atsakiusieji yra labiau įsigilinę ir pasiskaitę, žino, kas turėtų būti produkte ir kas rašoma ant etiketės. Turėtume daugiau dėmesio skirti etikečių klausimui. Žmonės turi teisę žinoti, už ką jie moka pinigus“, - įsitikinęs EP narys V.Mazuronis.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą